šį rytą

išaušta rytas kurio laukiu
gyvenime šitam man viskas kas liko
nauja diena viską parodys
kiek man liko noro būti savimi

vis dar jaučiu kaip bėga laikas
upėm likimo kiek man dar visko liko
klauimai be atsakymų  juodumos arti
dar čia ar ten toli ar kažkur

išaušta rytas kurio laukiu
laikas įšalęs o aš kartu
tik tušinukas ir popierius
šį rytą geriausi draugai

kava ir cigaretės

laukiu vasaros kai mano geriausi draugai bus kava ir cigaretės. laukiu kai galėsiu išsinešti puodelį kavos į lauką, užsirūkyti cigaretę ir pajausti mano gyvenimo malonumą.

laukiu vasaros kai viskas atrodys truputėlį papraščiau. kai galėsiu praleisti daugiau laiko lauke, ir šiaip keliauti bus papraščiau.

sveikatos problemos

paskutiniu metu man buvo sunku užmigti, jaučiuosi pavargęs ir neramus. tenka kovoti su juodumom, jaučiu kad artėja priepuolis ir aš vėl turėčiau gultis į ligoninė.
bet matyt šito nereikės.
šiandien pasikonsultavau su daktaru ir jis pakeitė man vaistus, nes senieji neveikė.
bijau nes nežinau kaip jie veikia ir koks jų šalutinis poveikis, nors daktaras sakė kad viskas bus tvarkoje….
nenoriu nuvilti žmonių iš Gyvosios Bibliotekos, bet trečiadienį bus viskas aišku ir del vaistų ir dėl renginio

rytoj

šiandien laukiu rytojaus…. nežinau kaip išgyventi bet galbūt viskas išeis į gera

galvoju apie savo psichika ir nerimą kurį turiu išgyventi. persikėlimas į dvivietį kambarį yra opcija, bet neįsivaizduoju kaip galėčiau su kitu žmogum sugyventi.
jau per ilgai gyvenau vienas.

šiandien skambinau savo jauniausiai seseriai, norėjau pasitarti dėl šito dalyko. ji man pasakė nesikelti ir kentėti, nes gali būti ir blogiau. bet man jau atsibodo, ir mano psichikos liga vis labiau aštėja ir aštrėja.

nežinau kaip bus toliau. bandysiu su savo psichologe padirbėti prie šito reikalo. matysim kokias išvadas padarysiu.

laukiu rytojaus, bus judesio ir triukšmo…. laukiu kad galėčiau būti naudingas ir padėti sau ir kitiems

nemiegota naktis (vėl)

nemiegota naktis vėl veja tolyn
tolyn į pavargusį protą
vėl laukiu tylos ir ramybės
o gaunu tik triukšmo rykštę

norisi mušti ir nesivaldyti
bet ne tam aš gyvenu
laukiu meldžiuosi ir tikiu
kad kažkur pasislėpus ramybė

šiandien viską atiduočiau
už valandą miego ir ramybės
kad greičiau naktis pasibaigtų
ir galėčiau viską pradėti iš naujo

galbūt

galbūt atėjo metas nurimti
kai viskas kas liko tik prisiminimai
ir tolimo kelio dulkės ant batų

galbūt atėjo metas susitaikyt
kad viskas tik sapnas atmerktom akim
tik noras pabusti ir nerami realybė
beldžias į  sužeistą protą

galbūt atėjo laikas negalvoti
ir viską palikti likimo valiai
tik dievai apkurtę nesiklauso
ir aš neriu į juodumas gilias