nemiegota naktis vėl veja tolyn
tolyn į pavargusį protą
vėl laukiu tylos ir ramybės
o gaunu tik triukšmo rykštę

norisi mušti ir nesivaldyti
bet ne tam aš gyvenu
laukiu meldžiuosi ir tikiu
kad kažkur pasislėpus ramybė

šiandien viską atiduočiau
už valandą miego ir ramybės
kad greičiau naktis pasibaigtų
ir galėčiau viską pradėti iš naujo