Apie savo ligą [2013]

Man sunku kalbėti apie savo ligą, nes daug prisiminimų užplūsta mane bet pabandysiu.

Pirmas jausmas – nežinai kas su tavimi darosi. Tiesiog, leki be tikslo, valkatauji del to kad kažkas tavo galvoje pastoviai tau tai liepia daryti. Skaumas ir visiškas „bombos“ tiksėjimas mano galvoje.
Nežinomybė kuri nuvedė mane į mano pirmą ligoninės etapą.

Antras jausmas – nežinomybė ir baimė.
Pradėkim nuo baimės… bijojau prarasti save, savo kurybynį save, nes beprotybės metu aš parašiau geriausius tekstus. Bijojau prarasti savo beprotybę – savo kūrybiškumo variklį.
Pabaikim neigimu, tiesiog, kvailu įsitikinimu kad galiu pasveikti, negerian vaistų, nesilankant pas daktarus. Tiesiog, neigiant visus ir viską… Kartais būdavo prašoma pagalbos, arba kalbamasi su aplinkiniais bet tai būdavo labiau rėkimas ir savo tiesu įrodinėjimas… agresija, kuri mane atvedė į antrą ligoninės ratą…

Trečias jausmas – agresija. Antrame ligoninės rate dažnai mušdavausi su savo aplinkiniais. Tėtį įpatingai. Kai viskam pasidarai jautrus, kai kiekvienas žodis iš jo ar mamos lūpų užkurdavo laužą mano galvoje, viskas tada ir prasidėdavo, ir galėdavo tęstis visą dieną… ir vakarą. Kol būdavo iškviečiami JIE, ir vėl mane uždarydavo.

Ketvirtas jausmas – man patiko sirgti. Ištikrūjų, kai viską apmąstai, man patiko sirgti.

Būti laisvu idaryti ką nori. Man patiko būti nekontruoliuojamu ir nieko nekontruoliuoti, nes aš „durnas“ ir man viskas galima.

Penktas jausmas – ligoninė. Man patiko tos trumpos „ nubudimo“ akmirkos.
Man patiko ligoninė, nes ten jaučiausi apsaugotas nuo kitų, nuo savo beprotybės ir kitų problemų….

keisti jausmai (virusas ir aš)

esu užrakintas savo namuose kaip ir visas pasaulis, bet jaučiu kaip mano pschikos sveikata rodo savo nagus. kartais atrodo kad galiu įveikti saviizoliaciją ir išlikti ramus bet kartais atrodo kad visas mano kortų namelis girūna nesustodamas

žinau kad ir sveikų žmonių psichika paveikta informacijos ir baimės. visas pasaulis kenčia ir užsidaro, bet mums viskas aštriau ir baisiau.

nesakau kad aš esu kažkuo įpatingas, bet visi mėgstami dalykai netenka prasmės ir aš prarandu norą kažką veikti.
šiandien visą dieną miegojau ir šią naktį vėl manęs laukia bemiegė naktis. nors gaunu medikamentinę pagalbą, bet jau ramiau bet vistiek vis dar einu iš proto…..

nerimas ir pasiklydęs laikas

kartais man atrodo kad esu įšalės šitam laike ir kad sapnas nesibaigs. kartais atrodo kad viskas kas yra ir bus (o gal buvo) mano praeitis ir ateitis kažkur toli.

bandau gyventi savo gyvenimą, bet nerimas vėl ir vėl puola mane. kartais būna sunku būti vienoje vietoje ar veikti savo mėgstamus dalykus
šizofrenia ir nerimas mirtina kombinacija kuri man neduoda ramybės, ir žinau kad visą savo likusį gyvenimą būsiu priklausomas nuo vaistų. kartais atrodo kad mano juodai baltas pasaulis niekad nepasikeis.

matai, yra dvi mano ligos pusės, intelektas ir liga. intelektas gali būti aukštas bet liga atsiima savo. matydami mano intelektą žmonės nepamato mano ligos…. bet apie tai kitą kartą.