dažnai pagalvoju kodėl aš čia…. kartais sunku suprasti save kaip gerą dalyką. labai daug galvoju apie dabartinę situaciją, gyvenimą uždaroje erdvėje ir kibirkštis kurios kyla taip gyvenant…..
vėl negaliu užmigti, tiesa, miegojau kelias valandas…. skausmas tapo dar stipresnis ir dvigubai intensyvesnis.
kodėl aš čia?
kad gyvenčiau gyvynimą kuris man duotas. dabar nusprend-iau pats nesvelti į ginčus ir neskelti kibirkščių kurios mane priverstų jaustis blogai.
kad nebijočiau savės. žinau, arba, įsitikinau, kad gyvenu tarp žmonių – ligonių. ir manau, kad seu pakankamai protingas ir tas „saugiklis“ neišmuš ir aš galėčiau toliau gyventi ramų ir suprantamą gyvenimą.
kad galėčiau vartoti tokius žod-ius kokius noriu, ir nebūčiau išjuokiamas. suprantu kad kartais pavartoju žodelių pykdo ir erzina kitus žmones, pavyzdžiui „AŠ“ ir erzinu tik vieną „sulaužytą muzikantą“ bet aš galvoju kaip kitaip apibūdinti save, nes keigu yra toks žodis, tai kodėl jo nevartoju……
klausytis muzikos, ten kur noriu ir kada noriu, ir kokios noriu. kartais. kartais nusinešu savo įrašų kolekciją į poilsio kambarį, ir visada sulaukiu pasipriešinimo. ir nors vienas turi pasakyti „ne“, ir atspėkit kas tai per personažas.
nusprendžiau visgi nekelti tos adrenalino bangos, kuri niekur manęs niekur nenuves.
laukite tęsinio
