at4jo laikas judėti toliau su savo projektais ir darbais, skaudu, bet stengsiuosi kartas nuo karto parašyti ir čia…
neatsisveikinu, nes kartais viskas gali „sulūžti“ ir aš turėsiu „back up’ą“ ne numatytiems atvėjams….
mane surasite naujuoju adresu andriaus.ml
jaučiu kad savo mintyse esu valkata, ir kartais gyvenime reikia išbandyti save. nors nieko neprisiminti, tik muzikos trupiniai ir žmonių veidai plaukia iš minčių kampučių.
mintys ir prisiminimai iškils arba ne, ir man sunku prisiminti kas ir kaip.
esu valkata, toks buvau ir toks liksiu, žinau kad jie man nori gero, bet ar to gero man reikia….
kartais atrodo kad aš gyvenu normalų sveiką gyvenimą, bet kartais man primenama kad tai ne tiesa.
man visada primenama kad ir kiek turėčiau galios vis tiek mano gyvenimas kitoks.
praeitos svaitės priepuolis ir dabartinė įtampa, vis dar man primena kad aš esu ligonis, ir kad kiek aš norėčiau, mano pasaulis ligotas ir kitoks.
nežinau kas vyksta bet mano liga artėja į stadiją kai aš jos negalėsiu suvaldyti. mano liga tik progresuoja, kartais , atrodo, kad ir savarankiškame gyvenime, bus baimės ir nerimo kai reikės išmokti viską kontroliuoti ir „nepasileisti laukais“
kartais atrodo kad pats prisidirbau nesąmonių, bet sutinki žmones kurie nėra neatsitiktiniai įkvėpimo šaltiniai tavo gyvenime….
beveik nieko neatsimenu iš savo pirmos dienos, bet atsimenu studentės įžvalgas ir tą jausmą kurio seniai nejaučiau iš kitų žmonių. tas jausmas vadinasi pasididžiavimas ir ramybė.
antrą dieną sutikau dviratininkus keliaujančius po Europą, kurie mane įkvėpė visą laika judėti savo tikslo link. ilgas „girtas“ pokalbis, ir jausmas kad mes liksime toli vienas nuo kito, per intsgaram ir pavydą kad aš esu prirakintas čia….
skauda nutrintas kojas, neprisimenu pusės savo kelionės, ir bijau kad viskas bus kitaip, kelis menesius atidėsiu savo keliones. nes reikia peržiūrėti dalykus. išsigyditi savo protinę ir emocinę būseną….
tiesiog, reikia atsikvėpti ir žiūrėti kas bus toliau
ši savaitė viena iš tų kai nieko įdomaus nevyksta…
keistas jausmas , kurio nekenčiu, nes esu judesio ir veiksmo žmogus.
taip pat ir su kūryba, tiktai gadini popierių, kai niekas nelimpa. atrodo kad mintys ir jausmai išėjo atostogų.
norisi nuveikti kažką – ištirpti karštyje, sušlapti lietuje, pakliūti į audrą, tiesiog, norisi pokyčio
… šiandien vėl nieko neišeina parašyti, vėl jaučiu kaip viskas byra ir merdi… muzika keista vėl apsupus mane ir varlės prūde rėkdamos neduoda ramybės…
jaučiuosi, sulūžes, be rašymo ir miego, tiesiog šiandien ne laikas klajoti, reikia pamiegoti bet #nemieganaktis pavirs #miegadieniu.
pastaruoju metu jaučiuosi pavargęs ir piktas. kažkas manyje užkūrė ugnį, ir kad ir kaip norėčiau negaliu jos užgesinti.
kartais atrodo kad vis nepataikau “ į tas duris“ bet emocijos ima viršų, kai sužinojai kad esi niekam nereikalingas ir visas tavo pasaulis vėl neramiai rieda į juodumas.
taip, žinau, pyktis tuščia emocija, bet keista muzika vis dar lydi mane. viskas atsitrenkia į sieną kai esi pusiau gyvas.
žinau, kad laukimas žlugdo, bet kartu ir stato.
žinau kad atsakymas neateina greitai, jo reikia sulaukti.
geri darbai atsisuka bumerangu, bet jis ne visada trenkia kakton.
protingas žmogus atsiprašo, net ne būdamas kaltas.
jeigu atsiprašai stenkis daugiau to nedaryti, nes kuo daugiau atsiprašinėji, tuo labiau atsiprašymas netenka prasmės
niekada ne daryk svarbių sprendimų neišsimiegojęs.
karmos pliusų piniginė begalinė, dėk į ją pliusų kuo daugiau ir kuo dažniau.
lauk geriausio, bet tikėkis blogiausio.
tikėk visais, nepasitikėk niekuo.
(ne) kovok, (ne) laimėk, (ne)pasiduok
kartais man atrodo kad taip lengvai nuo visos šitos nesamonės ne pabėgsiu. šiandien supratau kad klydau dėl kai kurių žmonių kurie mane supa.
likimas , gyventi čia kai viskas atsibodo ir norisi pokyčių ir naujos realybės.
užuovėja, niekad negalėsiu būti savimi kad ir kaip stengčiausi pabėgti nuo sistemos. sarginis šuo visada man trukdys judėti toliau, apgyvendinimo projektai gal ir gerai, bet tai ne judesys.
aš noriu išspręsti reikalus su savo veiksnumu, bet nežinau ar jie suinteresuoti man padėti, bet čia kita kalba, kita istorija.
pora dienų atgal, pensionato valdininkai padarė man pasiūlymą kurio negaliu (negalėsiu) atsisakyti.
apsaugotas būstas Lazdijuose. geresnės išeities ne matau kaip pamažu išsivaduoti iš šito „suprotnamio“
man baisu tik dėl vieno dalyko – vaistų, kad aš vėl pasileisiu į lankas :-/
