keista erdvė

keista erdvė tarp saulės ir mėnulio
mano ir tavo besisukantys pasauliai
jie moko kad viskas baigta
o tu tiki kad tai pradžia


keista erdvė tarp saulės ir mėnulio
vienišam klajūnui pamestas kelias
ir žvakė viena tolimam lange
ar degs ji kai aš būsiu toli

savas pasaulis verkia ir raudoja
aš dar negsiniu klajūnų laužo
ir tegul jis degs toje keistoja erdvė
tarp saulės ir menulio

kai tikiesi

kai tikiiesi dangaus  o gauni tik skausmą
kai tikiesi ramybės o gauni tik nrimą
tie kurie būna šalia vis toliau ir toliau
ir gyvenimas per nervus byra ir merdi

lauki ir tikiesi bet viskas keičiasi
man norisi tyliai verkti
vis dar yra vilties bet ji toli
kai viskas tik begalinis laukimas

skauda ir mėnulio pilnatis
tyliai juokiasi iš mano likimo
o aš kentėsiu ir lauksiu
ir viskas tai man tik liko

kodėl

kodėl mano pasaulis byra ir merdi
kodėl kas svarbu liko toli
vienas likau vienas ir liksiu
stebėdamas pasaulį pro narvo grotas

kodėl laukimas tampa mano priešu
kodėl greitos mintys neduoda ramybės
tiek nedaug iki laimės trūksta man
atsidurti kelyje su savo kuprine

ir viskas ką turiu ir ko gailiuosi
tai žaizdos mano širdyje
kodėl viskas taip arti ir toli
kodėl vėl jaučiuosi pasiklydęs