beprasmybė

užrašai ir kalendoriai netenka prasmės
kai viskas tik 70 žingsnių dėžė
ir vėl gyvenimmas įšalęs vienatvės lede
nes išėjimo atgal nėra

lauki ir tikiesi kad tai ne tiesa
bet vėl atsimuši į uždarytas duris
užrašai ir kalendoriai netenka prasmės
70 žingsnių atrodo kaip visas gyvenimas

lauki ir tikiesi kad vėl atsidays
durys į mažą laisvę
nors viskas atrodo taip toli ir neramiai
tarp draugų jaučiuosi vienišas ir vienas

bandau neapsigauti bet laukiu ir tikiu

 

liko

iš laisvės liko tik prisiminimas
iš kelio liko tik dulkės
gyvenimas sustojo ir aš nežinau
užmirštas svetimo pasaulio pakraštyje

jaučiu kaip neriu į juodumas ligos
viskas kas liko tik noras išeiti
nes nežinau kiek man liko noro
kai praradau tai kas sava ir brangu

laukiu kelio akimirkos šventos
laukiu laisvės blyksnio šaltam pasaulyje
sunku būti kai viskas byra
vien tik neviltis nerimas ir beprotybė

iš laisvės liko tik prisiminimas
laukiu jos blyksnio uždarame pasaulyje
iš kelio liko tik dulkės
laukiu jo akimirkos šventos

baimė užmigti, baimė atsikelti ir eiti…..

…. po  pergalės ar laisvės jausmo ateina liga ir nusivylimas. aš šiandien taip jaučiuosi, ir tas lockdown’as vis dar sėdi mano smegenyse.

gal tai nuo suleistų šiandien vaistų, ir man visgi riekėtų pagalvoti apie „vaistus nuo vaistų“ ir atsisakyti to savo durno nusistatymo.

bijau užmigti, nes vis skaičiuoju savo pokalbio  su I.Ž galimus variantus. visada stegiuosi vadovautis „lauk geriausio, o tikėkis blogiausio“ posakiu, bet dabar bijau. bijau kad reikės karantinuotis, ir viskas mano gyvenime sugrįž į ten iš kur bėgau.

ieškau sprendimo – lėkti, likti ar bėgti…. tiesiog, nežinau, jeigu grėstų karantinas, aš nesutiksiu ir visgi geriau išsireikalaučiau testo.

nežinau, sunku mąstyti blaiviai, bet mano noras atsidurti kelyje ir kelionėje mane veda iš proto. niekad negalvojau, kad taip būsiu viso šito išsiilgęs.

laisvės troškimas

sukurtas kad mylėčiau kitus
muzika keista skamba vis garsiau ir garsiau
laisvė čia ir kažkur toli
viskas apsupta tamsių juodumų

užstrigau kažkur ant pasaulio krašto
gyvenimas sustojo ir nieko neliko
tik tylus pabaigos laukimas
ir malda kad viskas baigtūsi greičiau

liko tik važiuojantis stogas
ir pasaulis einantis iš proto
užrakintas belaisvis ir neramios mintys
laisvės laukimas ir muzika keista