tie kitokie

esu kitos, kaip sunku tai pripažinti, esu kitoks…
bet kai pagalvoji, aš kuriu savo ir kitų pasaulius, savo kitoniškumu, liga ir sveikata…. svao noru trankytis ir ramybe, aš kuriu savo ir kitų pasaulį….

daugiau nenroėčiau kad mano juodumos etapai įtakotų kitus žmones – mano kambariokus, draugus ir darbuotojus, bet svarbiausia aš noriu išlikti sveikas ir gyvas pats….

mano pasaulis kitoks, kiekvienas rytas – lobis, malda ir saulės tekejimas, kurio į nieką neiškeisčiau.

mano pasaulis kitoks

seniai supratau kad aš kitoks ir mano pasaulis kitoks… bet tik dabar supratau koks jis skirtingas….
beveik 10 metų pensionate, ir vėl viskas sukasi ne ta kryptimi, kai norėčiau viską mesti čia Lietuvoje ir pasileisti į savo kelionę, viso gyvenimo ir dar daugiau

žinau kad po pandemijos visas pasaulis jau nebus toks koks buvo, ir mano pasaulis tampa jau nebe mano.
aš esu Klajūnas, ir man vėl trūksta oro, kai esu izoliuotas, ir nagaliu atsidurti savo kelyje…. kai visas pasaulis eina iš proto, bet aš taip nenoriu…..

gal aš esu kvailas svajotojas, bet vis dar tikiu pasaulio gerumu, vis dar tikiu kad dar ne viskas prarasta ir po košmariškos nakties išauš giedras rytas