prisiminimas

seni prisiminimai dūzgia galvoje
muzika keista kelio virsmai
laukiu kol būsiu čia ir dabar
tamsiame pasaulyje esu kažkur kitur

vis dar ieškau atsakymų kai viską žinau
vis dar ieškau kelio nors žinau
kad pasaulis niekada nebus tokd koks buvo
jaučiu taip ir liksiu stovėti savo kelio pakraštyje

kaunuosi tarp gyvybės ir mirties
vis dar ieškau bet nerandu savęs
viskas kas buvo kažkur toli
o viskas kas bus dar toliau

kitoks pasaulis

Tai visiškai arti ir tuo pačiu metu toli, tikėjimas ir nepasitikėjimas kažkur mano galvoje visada šalia.
tai visiškai toli ir kažkur arti, keisti jausmai, lenktyniauja mano pasaulyje kurio, gal ir nėra….. prisimenu žmones, erdves, kelius ir pakeles….. prisimenu ir gailiuosi kad nebuvau tai kas galėjo man leisti gyventi normalų gyvenimą.

Dabar viskas užmiršta ir neramu, kada viskas baigsis ir kaip pasaulis kurio nėra gyvens toliau.
tai kažkur šalia ir toli, keista muzika, prarastas noras gyventi kai jautiesi niekam nereikalingas, nei sau nei kitiems…. viskas kas kažkada man teikė malonuma dabar išgaravo, liko tik skausmas ir neviltis kad niekad nebus geriau…. nors kai kurie žmonės gyvena situacijose kuriose yra blogiau…..
ir man tai primenama visada ir visą laiką, kai atrodo kad patarimai nieko verdi, kai viskas dega ir tu jauti tik norą naikinti ir smurtauti. kartais atrodo kad patarimai yra duodami, kad jie būtų duodami……

naujas pasaulis

Žinau kad pasaulis jau nebus toks koks buvo. Virusas paskleidė baimę ir ji užkariaus visus ir viską. Mano šalis atšauks karantiną, bet jis dar ilgai bus žmonių smegenyse.
Dabar kai viskas beveik baigta aš nesidžiaugiu bet labiau liūdžiu, nes visas laukimas gali dar prasitęsti, bet tiek laukiau matyt palauksiu dar , o banhameris bus paslėptas ir kas toliau.
Žinau, kad dar bus apribojimų, bet laukti verta…..
Tikiu kad tai bus atsikvėpimas nuo įsiūčio kuris jau perpildė mano taurę…. gyvenu laukdamas ir nekantrus, pažiūrėti ar dar mus kalins kaleime kuris vadinasi karantinas ( ir jaučiu kad taip)

kitoks pasaulis (kitaip)

kitoks pasaulis kitaip matai ir jauti
aš ne vienas mūsų daug tokių
pasislėpusių juodai baltam pasaulyje
ieškančių vilties ir ramybės

kitoks pasaulis kitaip galvoji ir gyveni
tarp ligoninės ir svetimų namų
draugai toli savi svetimi klajūnų laužai
prisiminimuose rusens ir šauks tolyn

kitoks pasaulis kitaip lauki ir tiki
kad iš toli aplankys savi
bet apkurtę dievai negirdi maldos
ir vėl vienas lieki savo kitokiam pasaulyje