Monthly Archives: rugsėjo 2020

keistas jausmas (degtukas)

negaliu gyventi be problemų, kartais atrodo kad kiti personažai bando tavo kantrybę, bet ar tikrai

kikck yra tame kad kartais man reikia ant kažko išsilieti, nes kartais negaliu usvaldyti savo emocijų srauto.
kartais atrodo kad aš degu savo emocijomis, kartais atrodo kad net vaistai nepadės.
man reikia vėl pradėti darbą su savimi išmokti apeiti, nutylėti, sugerti ir išspjauti. man reikia vėl susikurti planą kaip ir kad viskas būtų mano naudai.

pagaliau paprašiau daktaro kad padidntų man vaistų miegui dozę, ir paprašaiau kad nuimtų pietums skirtą raminamą vaistą. nenoriu dėl kažkokio vargšo žmogelio gadintis sau gyvenimo ir gultis į ligoninę….

žiūrėsim kaip bus toliau, man daug ko reikia išmokti dirbant su savimi. gal degtukas nesuliepsnos visiškai.

 

Tagged , ,

tiek daug

tiek daug liko neišlaukta ir nepasakyta
tiek daug liko kentėta ir nemiegota
nepalik manęs kai skauda ir dega
noriu išlikt bet manęs niekas nelaukia

kelias driekiasi tolyn bet ne mano
likimas kuriuo einu man nepriklauso
tik neliko aplink išmintingų  žmonių
pats skęstu tarp sienų keturiu

nesugrįšiu ten kur mano laikas
o viskas tik sapnas iš kurio nepabusiu
taip pasiilgau blyksnio kelio vingio
ir keistų pakeleivių jame

nemiegota naktis išlauktas rytas slogi diena
veda į beprotybę 
o kas šalia
Tagged , ,

įsipareigojimas ar sveikata

paskutiniu metu vos laikausi kad nepanaudočiau smurto prieš kai kuriuos personažus kurie tarytum bando mano kantrybę. kelios dienos atgal aš turėjau pokalbį su budinčia sesele apie savo sveikatą ir savanorišką gydymasi.
bet yra ir kita pusė viso šito reikalo, įsipareigojimas organizacijai kuris man yra svarbus, ir aš jausčiausi blogai neįvykdęs to ką pažadėjau.
bet aš jau kelios dienos jaučiuosi prastai ir nežinau kas yra svarbiau, ar mano sveikata, ar darbas…..
medikė buvo teisi, kol galiu rinktis ir važiuosti savo noru turiu tai daryti, nors tai bus ir minusas mano socialinėj byloje bet galėsiu ir turėsiu argumentus kad važiavau pats savo noru ir niekas man nedavė „rezo“ ir neišvežė į ligoninę prievarta.

galvoju, ar aš galėčiau išlaikyti iki kito penkatdienio, ar neišsiveržtų vulkanas ir tiksinti bomba nesprogtų.

Tagged , , ,

mano jausmai ir bendravimas su siena.

mano pasaulyje atsirado vienas personažas kuris varo mane iš proto. pavadinkime jį „plepiu“, kuris gyvena pensionate vos tris mėnesius ir įvedinėja savo taisykles ir kalba nesustodamas.

mano požiūris š gyvenimą –  atrasti kiekviename personaže žmogaus kibirkštį, bet su juo tai kalbėjimas į sieną. kartais atrodo kad jis specialiai nori patikrinti koks aš durnas esu.

o jeigu jį pajudinsiu, būsiu išvežtas į Kibirkštis su policija ir kitais „rezais“.

šiandien su sesute J. kažkaip išėjo pokalbis apie mano sveikatą ir gydimasi Novo Vileiske. sutinku kad man reikia pagalbos ir gydymo, galbūt, net vaistų keitimo. suprantu kad vėl ateina nervų metas, kai man reikia  laikyti save už ausų, arba laukia „rezai“ Kibirkštyse…..

bet turiu įsipareigojimus, kurių neatlikęs jausčiausi nemaloniai, ir man reikia iki kito penktadienio išsilaikyti (sulaikyti) savo ligos bangą….. aš žinau kad galiu, o po to kas bus tas bus….

Tagged , ,

nesigailiu

nesigailiu savo pasaulio dienų
tarytum viskas baigta tik aidi
tolimi žingsniai kai tiksi ir dega
o pasaulis ramus nieko nesiklauso

nenoriu gsilėtisir teisti kitus
nesigailiu savo pasaulio naktų
tik vis praeitis beldžiasi į sielą
tik ateitis jos neatrakina

nesigailiu savo pasaulio rytų
miestas tolimas ir atimas kažkur
kelios ryto  stebuklingos minutės
prieš aušrą ir vėl tu judesyja

nesigailiu savo gyvenimo  vakarų
kava cigaretės ir pokalbiai be galo
jazinėz nuotaikos ir naktinis miestas
ir aš nesigailiu savo praeities dienų
Tagged ,

netikrumas

labai norėčiau pamatyti Gyvosios Bibliotekos žmones gyvai ir betarpiškai, bet niekaip negaliu apsispręsti važiuoti man ar ne…. kitas dalykas be karantino yra tai kad neturiu pinigų kelionej, o skolintis iš kudliaus nelabai norisi…..

kitas dalykas, nepamatysiu savo „švieselės“ Ingos, kurios gyvai nemačiau jau nuo vasario mėnesio, kai buvome knygų mugėje.

 

nemėgsu bendrauti per kompiuterį, nes nejauti žmogaus su kuriuos kalbiesi emocijų ir akių žvilgsnio, ir gal bendravimas per kaukę manęs irgi nesužavėtų.

prisimenu, kai buvau Rūdiškėse, niekaip negalėdavau pažinti žmonių kuriuos seniai mačiau, taigi sprendimas padarytas – teks bendrauti tinkle…..

 

sprendimas jau padarytas

Tagged , , ,

kažkur kažkas

 

kažkas sukūrė mano gyvenimą kuio negaliu vadinti savo, jaučiu kad negaliu pažinti ir suvokti, nei savęs nei savo aplinkos.
dropas tame kad būdamas pensionate pritraukiu 90 procentų neigiamų žmonių, o kitus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

nors praėjo 9 metai, bet kartais pavadinu tai savo namais, bet mintyse grįžtu į savo praeitį ir žmones su kuriais norėjau ir galėjau bendrauti. tai buvo mano aplinka kurią sukurdavau pats sau…. bažnyčios ir jazzas, neįgaliųjų bendruomenės ir naktinis miestas po gigg….. tiesiog dabar tai tik prisiminimas, nes tai kas buvo, kad ir kaip norėčiau, niekada negrįž…..

kai kurias praeities duris reikia uždaryti, kai kurias reikia truputį uždaryti, kai ką reikia prisiminti iš geros ir pozytyvios pusės. aš savo gerosios praeities nenoriu prisiminti su skausmu, tegu tai mane šildo, ir duoda man vilties kad vėl viskas sugrįš.

Tagged ,

liga ir reikalingumo jausmas (atsititiktinė logika)

noriu būti kažkam reikalingas,nes tada jaučiuosi stabilesnis ir ramesnis.
matai, mano ligai reikia prie kažko prisiršti kad jausčiausi kažkam riekalins. nors dabar vis labiau ir labiau jaučiuosi pažeidžiamas nes nėra tikslo, tikslo dėl kažko, nes kartais net pats sau jautiesi nereikalingas. o tada gali nutikti bet kas.

taip ir šiandien mano kuratorė pensionate padėjo man ir vistiek man nepaaiškėjo kodėl ji mato manyje daug daugiau nei pats savyje galiu įžiūrėti.

 

kartais man atrodo kad kai kurie žmonės specialiai veda mane prie ribos, nors žinau kad aš pats būsiu kaltas jei ją peržiangsiu. „dainuojanti kiaulė“ „pūkas“ ir „plepys“, vėl atsireanda personažų kuriuos norėčiau sumušti, bet riba labai trapi….. ir ne jie būtų kalti, bet aš ir viskas vėl nueitų į niekur.

aš traukiu kvailus žmones aplink save, nors mano gyvenimas ten buvo kitoks. ten buvo žmonės su kuriais norėjau ir galėjau bendrauti pagal savo protą ir supratimą. aš noriu pabėgti iš pensionato nes nematau prasmės nei žmonių su kuriais bendrayti, nes viskas veda į pyktį, muštynes ir kitus nesusipratimus.

Tagged , ,

graužtukas

per savo kelionę pamačiau tai kas dabar neduoda man ramybės ir sielos taikos.
tai mano tėtis, kuris neišlipa iš alkoholio ir tai mane liūdina.
matai, jis kad koks bebūtų jis mano kraujas ir siela, pamačiau ir man pasidarė taip graudu ir neramu.

žianau kad aš nieko negaliu padaryti ir jo apsaugoti, galų gale, išmušti tai jam iš galvos, bet man sunku ir nelengva…. nors žianau kad jis vartoja nes jam tai patinka.
jis susenęs ir jeigu aš jį prarasiu aš jausiuosi ne kaip, net galvoju apie savižudybę ir gal tai jo pasirinkimas, bet jis man neleidžia visiškai uždaryti savo praeities durų.

Tagged , , ,
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos