mano jausmai ir bendravimas su siena.

mano pasaulyje atsirado vienas personažas kuris varo mane iš proto. pavadinkime jį „plepiu“, kuris gyvena pensionate vos tris mėnesius ir įvedinėja savo taisykles ir kalba nesustodamas.

mano požiūris š gyvenimą –  atrasti kiekviename personaže žmogaus kibirkštį, bet su juo tai kalbėjimas į sieną. kartais atrodo kad jis specialiai nori patikrinti koks aš durnas esu.

o jeigu jį pajudinsiu, būsiu išvežtas į Kibirkštis su policija ir kitais „rezais“.

šiandien su sesute J. kažkaip išėjo pokalbis apie mano sveikatą ir gydimasi Novo Vileiske. sutinku kad man reikia pagalbos ir gydymo, galbūt, net vaistų keitimo. suprantu kad vėl ateina nervų metas, kai man reikia  laikyti save už ausų, arba laukia „rezai“ Kibirkštyse…..

bet turiu įsipareigojimus, kurių neatlikęs jausčiausi nemaloniai, ir man reikia iki kito penktadienio išsilaikyti (sulaikyti) savo ligos bangą….. aš žinau kad galiu, o po to kas bus tas bus….