kažkur kažkas

 

kažkas sukūrė mano gyvenimą kuio negaliu vadinti savo, jaučiu kad negaliu pažinti ir suvokti, nei savęs nei savo aplinkos.
dropas tame kad būdamas pensionate pritraukiu 90 procentų neigiamų žmonių, o kitus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

nors praėjo 9 metai, bet kartais pavadinu tai savo namais, bet mintyse grįžtu į savo praeitį ir žmones su kuriais norėjau ir galėjau bendrauti. tai buvo mano aplinka kurią sukurdavau pats sau…. bažnyčios ir jazzas, neįgaliųjų bendruomenės ir naktinis miestas po gigg….. tiesiog dabar tai tik prisiminimas, nes tai kas buvo, kad ir kaip norėčiau, niekada negrįž…..

kai kurias praeities duris reikia uždaryti, kai kurias reikia truputį uždaryti, kai ką reikia prisiminti iš geros ir pozytyvios pusės. aš savo gerosios praeities nenoriu prisiminti su skausmu, tegu tai mane šildo, ir duoda man vilties kad vėl viskas sugrįš.

mano gyvenimas

saulė nelaukta leidžiasi į debesis
ir aš galvoju kas bus toliau
vakaras sunkūs debesys neša lietų
į svetimus laukus ir svetimą gyvenimą

rytas lengvas lyg pūkas
ka viskas ką jauti jega ir laisvė
bundanti gamta su paukščių balsais
atneš ko lauki ir tikiesi

diena tarytum ilgas kelias
vingis po vingio ir tu išnyksti
atrandi kelyje save ir kitus
ir kuprinė ant pečių visas tavo pasaulis

tiek nedaug

tiek nedaug man trūksta iki ramybės
atsidurti vėl kelio vingyja
atrasti viską ką seniai praradau
kol kentėjau ir buvau

tiek nedaug man trūksta iki vilties
kai du pasauliai tampa vienu
meilė prabyla skirtingais balsais
ir gyvenimas virsta kitokiu

tiek nedaug man trūksta iki pasitikėjimo
bandau paleisti ir prisileisti bet bijau
paniekos ir šaltų veidų
bet toks gyvenimas ir toliau juo einu

nerimas ir pasiklydęs laikas

kartais man atrodo kad esu įšalės šitam laike ir kad sapnas nesibaigs. kartais atrodo kad viskas kas yra ir bus (o gal buvo) mano praeitis ir ateitis kažkur toli.

bandau gyventi savo gyvenimą, bet nerimas vėl ir vėl puola mane. kartais būna sunku būti vienoje vietoje ar veikti savo mėgstamus dalykus
šizofrenia ir nerimas mirtina kombinacija kuri man neduoda ramybės, ir žinau kad visą savo likusį gyvenimą būsiu priklausomas nuo vaistų. kartais atrodo kad mano juodai baltas pasaulis niekad nepasikeis.

matai, yra dvi mano ligos pusės, intelektas ir liga. intelektas gali būti aukštas bet liga atsiima savo. matydami mano intelektą žmonės nepamato mano ligos…. bet apie tai kitą kartą.