galbūt atėjo metas nurimti kai viskas kas liko tik prisiminimai ir tolimo kelio dulkės ant batų galbūt atėjo metas susitaikyt kad viskas tik sapnas atmerktom akim tik noras pabusti ir nerami realybė beldžias į sužeistą protą galbūt atėjo laikas negalvoti ir viską palikti likimo valiai tik dievai apkurtę nesiklauso ir aš neriu į juodumas gilias
Daily Archives: 15/02/2020
#nemieganaktis
šiandien jaučiu kad bus nemiegota naktis… kažkodėl norisi pavargti, pavargti ir laukti kas bus toliau.
kaimynas vėl kelia bangas, girtas ir uždarytas savo kambaryje triukšmauja….
nežinau kodėl į jį kreipiu tiek dėmesio…. gal todėl kad man primena tėvą…. galbūt todėl kad aš bėgau nuo savo pragaro bet patekau į kitą.
rytoj laukite tęsinio
aš vis dar čia
aš vis dar čia
kur gyvenimas bėga ir kelias vigiuoja tolyn
aš vis dar čia
kur ežeras ir miškas mano draugai
aš vis dar čia
kur viskas kas artima ir sava
dingo kažkur visatos pakraštyje
aš vis dar čia
laukimas ir sunkūs žingsniai
aš vis dar čia
man liko gyvenime šitam
ir vis dar bandai išgyventi
aš vis dar čia
krenti kyli atsistoji eini
ir vis dar lieki čia
sunkūs žingsniai
mano gyvenimas sunkūs žingsniai pasaulyje kurio nevaldau… kartais geriau nemiegota naktis, negu neramus miegas…. nerimas tarsi vaiduokliai persekioja mane ir kartais atrodo kad tai niekad nesibaigs. mano pasaulis byra ir krenta iš rankų. tai mano sunkūs žingsniai…..
mano kelias yra sunkūs žingsniai, negaliu priprasti prie visos aplinkos…… svetimi veidai ir šalti žvilgsniai, kova už gyvybę tai ne mano
gyvenimas ir vienatvė kelyje kuris niekur neveda, tai mano sunkūs žingsniai….
