“Be the change that you wish to see in the world.”
― Mahatma Gandhi
kada atidarys duris
jau greitai bus savaitė kai esame uždaryti savo koridoriuose.
atrodau ramus bet kartais norėtūsi sau pasidaryti kažką negero…. kartais atrodo kad ta savaitė užsitesė ir pats nežinau kaip iš jos išsisukti.
šiandien vėl nemiego pilna naktis, nes vėl skauda rankas, ir jau atsimiegoajus savo….. kartais net medicinos personalo negalima prisišaukti.
jaučiu kaip mano nuotaika su kiekviena diena vis labiau ir labiau krenta ir mažėja…. nenoriu bendrauti ir su kažkuo dalintis savo naujienomis, kurių praktiškai lyg ir nera.
kartais jaučiu kad viskas daroma tyčia bet kartais atsiveria akys ir tu suprasnti kaip tai rimta ir kad tai nesitęs amžinai
ramesnis
jau trečia diena kai esu užrakintas, ir dabar neieškau mirites, nes žinau kad kenčia visas pasaulis.
kai palygini pirmos dienos buvo pačios žiauriuasios, bet pagaliau išsivadavau….. reikia kentėti, nes kenčia visi…. šiandien man darė COVID testą, man baisu bet kartu ir ramu, nes aš ir penktą kartą galiu būti sveikas, nes laikiausi ir laikausi visų taisyklių, kad ir kokios jos keistos bebūtų.
atsisakiau naktinių vaistų, nes dabar miegu gerai ir dieną ir naktį….. ir kartais silpnumo akimirką, jaučiu kad galiu pasidayti sau problemų….
bet apie tai kitą kartą.
karys ne savo kare
kartais, kaip ir dabar jaučiuosi kaip karys ne savo kare….. visas mano gyvenimą buvau pasaulio perėjūnas, visada buvau judesyjė ir jieškojimuose….. dabar su viruso reikalais jaučiuosi kaip karys ne savo kare.
iš savo kūrybinės izoliacijos, vėl patekau į uždarytus kolidorius ir išpurkštas patalpas…. mane erzina tai kas niekas nieko nesako, nei apie tai kada viskas baigsis, nei kiek tai laiko truks…..
paskambinau keliems savo aplinkos žmonėms, bet jie galėjo mane „paguosti“ kad visas pasaulis yra tokioje situacijoje, ir mes visi kariai ir kaliniai……
vienas ar ne vienas
žinai, jeigu galėtum išeiti eksperimentas vykęs…. bet kuo labiau tuo labiau norėčiau grįžti į savo urvelį, bet kartu norėčiau pasikviesti kažką pabūti pas save.
dabar esu karantino zonoje, ir žinojau kainą kurią turėsiu už tai sumokėti. žinojau ir žinau, jeigu toliau negalėsime gyventi taip norime, ir vėl mistinis plaktukas bus ir toliau, aš bandysiu vėl pabūti tokiame eksperimente
skauda, kad neturiu rūkyti, bet dabar pasidariau ramesnis ir pabandysiu įrodyti kad jie buvo teisūs, ištikrūjų viskas bus matoma po kokios svaitės ar dviejų…..
laukite tęsinio
man reikia
man reikia vienatvės ir tylos kuri
man padėtų užmiršti viską kas ne mano
reikia atrasti vėl savo ramybę
kai stogas važiuoja ir viskas dega
jaučiu kad nenoriu sprogti bet
mano nerimstantis protas pavargo
ieškoti atsakymų triukšmo rūke
man norisi vėl pabandyti atrasti save vėl
nesinori kabintis į gyvenimą kai stovi vienoje vietoje
gal pats kaltas kad negaliu sustoti
tik naktimis jaučiuosi gerai noriu skrajoti
man reikia vienumos kur pasislėpti
viskas mano rankose tik nenoriu degti
man sunku suvaldyti ir susivaldyti
kai viskas tik pelenai ir norisi išeiti
Nordloef – Blip Festival Tokyo 2011
neprašau pagalbos
jaučiu kad užsisėdėjau vienoje vietoje, ir tas jausmas man neduoda ramybės….. bet neprašau pagalbos ir atrodo kad išsivyniosiu ir iš šitos situacijos.
o situacija tokia kad man norisi dayryti atvirkščiai, aš noriu judėti priešinga krytptimi negu sako mano mama. nes niekam nelinkiu to užsisėdėjimo jausmo kurį patiriu dabar.
neprašau pagalbos nes yra išeitis – savarnkiško gyvenimo namai ir darbas kurį mėgstu, bet jeigu pajudėsiu ten kelio atgal nebus.
nenoriu skubėti ir daryti skubotus sprendimus, nes aš neesu pilnai įsitikinęs…..
bet apie tai kitą kartą.
atviras laiškas mamai (kurio tu neperskaitysi)
po paskutinio mūsų susiskambinimo aš suprtau kad mums nepakeliui. taip, tau atrodo kad aš nieko nesuprantu, bet dabar aš suprantu daug daugiau negu tau atrodo.
žinau mano praeitis buvo pilna valkatavimo ir muštynių su tėvu, bet kaltinti mane dėl to yra mažiausiai, keista ir aš to dabar jau nesuprantu.
taip, seserims taip pat kliuvo nuo manęs, ir aš prisipažystu kad galbūt tai įtakojo jų sveikatą. klausimas vienas, ar tikrai vien tik nuo manęs.
galbūt, mano noras judėti tolyn iš Veisiejų yra vaikiškas užsispyrimas, bet naujo gyvenimo noras nugali viską. gal aš būsiu ir prastesnėse sąlygose, bet…..
blogai padariau kad mes susipykome, ir aš pažadu daugiau tau neskambiti, nei su tavim bendrauti….. nes vėl pradėsiu kaltinti save, ir tik man bus blogiau nuo to……
suprask į Rūdiškes aš negrįšiu, ir man nereikia tavo pinigų, nei pagalbos ar užuojautos, nes kad ir kaip bebūtų tu esi mano praeitis. praeitis o ne ateitis.
jaučiu
jaučiu baimę kurios seniai nejaučiau vėl uždartas nelaisvėn kurios nelaukiau jaučiu norą pažeisti taisykles nes apaugau noru naikinti ir griauti noriu kad viskas baigtūsi greitai noriu pajusti vėją ir kelio dulkes ant batų atsibodo viskas laukimas kala per smegenis o aš negaliu nustoti galvoti apie balkoną jaučiu baimę kurios seniai nejutau jaučiu norą pažeisti taisykles atsibodo viskas laukimas kala per smegenis nenoriu gyventi o buvimas vienintelė išeitis
