Category Archives: Pokalbiai su savimi

netikrumas

by klajunas

labai norėčiau pamatyti Gyvosios Bibliotekos žmones gyvai ir betarpiškai, bet niekaip negaliu apsispręsti važiuoti man ar ne…. kitas dalykas be karantino yra tai kad neturiu pinigų kelionej, o skolintis iš kudliaus nelabai norisi…..

kitas dalykas, nepamatysiu savo „švieselės“ Ingos, kurios gyvai nemačiau jau nuo vasario mėnesio, kai buvome knygų mugėje.

 

nemėgsu bendrauti per kompiuterį, nes nejauti žmogaus su kuriuos kalbiesi emocijų ir akių žvilgsnio, ir gal bendravimas per kaukę manęs irgi nesužavėtų.

prisimenu, kai buvau Rūdiškėse, niekaip negalėdavau pažinti žmonių kuriuos seniai mačiau, taigi sprendimas padarytas – teks bendrauti tinkle…..

 

sprendimas jau padarytas

kažkur kažkas

by klajunas

 

kažkas sukūrė mano gyvenimą kuio negaliu vadinti savo, jaučiu kad negaliu pažinti ir suvokti, nei savęs nei savo aplinkos.
dropas tame kad būdamas pensionate pritraukiu 90 procentų neigiamų žmonių, o kitus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

nors praėjo 9 metai, bet kartais pavadinu tai savo namais, bet mintyse grįžtu į savo praeitį ir žmones su kuriais norėjau ir galėjau bendrauti. tai buvo mano aplinka kurią sukurdavau pats sau…. bažnyčios ir jazzas, neįgaliųjų bendruomenės ir naktinis miestas po gigg….. tiesiog dabar tai tik prisiminimas, nes tai kas buvo, kad ir kaip norėčiau, niekada negrįž…..

kai kurias praeities duris reikia uždaryti, kai kurias reikia truputį uždaryti, kai ką reikia prisiminti iš geros ir pozytyvios pusės. aš savo gerosios praeities nenoriu prisiminti su skausmu, tegu tai mane šildo, ir duoda man vilties kad vėl viskas sugrįš.

liga ir reikalingumo jausmas (atsititiktinė logika)

by klajunas

noriu būti kažkam reikalingas,nes tada jaučiuosi stabilesnis ir ramesnis.
matai, mano ligai reikia prie kažko prisiršti kad jausčiausi kažkam riekalins. nors dabar vis labiau ir labiau jaučiuosi pažeidžiamas nes nėra tikslo, tikslo dėl kažko, nes kartais net pats sau jautiesi nereikalingas. o tada gali nutikti bet kas.

taip ir šiandien mano kuratorė pensionate padėjo man ir vistiek man nepaaiškėjo kodėl ji mato manyje daug daugiau nei pats savyje galiu įžiūrėti.

 

kartais man atrodo kad kai kurie žmonės specialiai veda mane prie ribos, nors žinau kad aš pats būsiu kaltas jei ją peržiangsiu. „dainuojanti kiaulė“ „pūkas“ ir „plepys“, vėl atsireanda personažų kuriuos norėčiau sumušti, bet riba labai trapi….. ir ne jie būtų kalti, bet aš ir viskas vėl nueitų į niekur.

aš traukiu kvailus žmones aplink save, nors mano gyvenimas ten buvo kitoks. ten buvo žmonės su kuriais norėjau ir galėjau bendrauti pagal savo protą ir supratimą. aš noriu pabėgti iš pensionato nes nematau prasmės nei žmonių su kuriais bendrayti, nes viskas veda į pyktį, muštynes ir kitus nesusipratimus.

graužtukas

by klajunas

per savo kelionę pamačiau tai kas dabar neduoda man ramybės ir sielos taikos.
tai mano tėtis, kuris neišlipa iš alkoholio ir tai mane liūdina.
matai, jis kad koks bebūtų jis mano kraujas ir siela, pamačiau ir man pasidarė taip graudu ir neramu.

žianau kad aš nieko negaliu padaryti ir jo apsaugoti, galų gale, išmušti tai jam iš galvos, bet man sunku ir nelengva…. nors žianau kad jis vartoja nes jam tai patinka.
jis susenęs ir jeigu aš jį prarasiu aš jausiuosi ne kaip, net galvoju apie savižudybę ir gal tai jo pasirinkimas, bet jis man neleidžia visiškai uždaryti savo praeities durų.

šiandien

by klajunas

šiandien aš nusprendžiau atiduoti save į kito žmogaus rankas. šiandien aš ir mano draugė nusprendėme pabandyti gyventi kartu. aš bijau dėl savo sutrikimo, kad ji gali nukentėti, nes niekada nenorėjau kad ji mane matytų mano blogiausiomis akimirkomis
ji mano mažasis daktariukas, nes kai ji šalia aš jaučiuosi laimingas ramus ir kažkam reikalingas
aš rizikuoju – būti atviram ir pažeidžiamam, bti savo gerosia ir blogose būsenose…..
bet ne aš pasirinkau o ji mane pasirinko, jaučiuosi už ją atskaingas… nesupraskite klaidingai, myliu aš savo mažajį katinėlį ir kuo toliau tuo labiau man reikia jos buvimo šalia.

dėl buvimo kartu man asmeniškai riekės pasitempti, ir fizine ir dvasine ir emocine prasme. man reikės išmokti daug naujų dalykų. bet nežinau ar užteks tam jegų ir noro, nors pabandyti verta……

sustingęs momentas

by klajunas

kai buvau izoliuotas po savo nepavykusios kelionės, pradėjau atrasti save, pradėjau fiksuoti sustingusius momentus ir atpažinti tai kas esu ir kuo esu.
šiandien mąstymo pilna naktis ir viskas kas man tada nutiko turi savo prasmę ir esmę, pasiilgau savo gaujos. nors viskas matyt turėjo taip įvykti.

kartais atrodo kad pasaulis sustojo, o ištikro sustojai tu. savo ieškojimuose ir praradimuose. savo kūryboje ir poilsyje, visame kame. šiandien supratau kad yra tų kuriems rūpiu ir kurie verkia dėl manęs, supratau kad viskas yra nulemta, Dievo, likimo, karmos nežinau ko, bet tu sukiesi kitų žmonių orbitoje.

sukiesi kad suprastum ir atrastum, pyktum ir kentėtum, juoktumiesi ir verktum…..
per izoliaciją aš pasiilgau žmonių ir supratau nors galiu gyventi vienas, ir man tai patinka, mano pasaulis niekada nebus toks koks buvo, jis jau dabar yra kitoks ir aš realiai pagalvoju apie pokyčius arba vėl kitokį gyvenimą

po karantino pensionate.

by klajunas

gailiuosi kad nesulaukaiu pinigų kelionej, ir teko karantinuotis…..

bet aš gyvenau vienas ir jaučiausi pakankamai gerai būdamas vienas. turėjau savo „stebuklingą dėžutę“ ir  nebuvo liūdna – filmai, muzika, ko daugiau reikia…..

bet trūko išėjimo į lauką ir rūkymo kada nori, trūko žmonių ir atrakintų durų. dabar skauda galvą, pasigedau žmonių ir bendravimo, bet pagaliau aš laisvas…..

 

vakar karščio klinikoje buvo atliktas testas, ir šiandien gavau neigiamą ( be viruso) atsakymą, ir pagaliau atsiradau savo kambaryje, su savo draugais. gal kelionė ir nebuvo paruošta ir pramelsta bet vėl įgijau patirties kuri man išeis į naudą.

organinė neapykanta ( tada ir dabar)

by klajunas

pirmas kartas kai pradėjau jausti tą jausmą, buvo mano girto tėvo staugimas iš skausmo ir nevilties. tada supratau kad aš turiu bėgti arba aš užmušiu savo tėvą. tai buvo taip stipru kad man buvo sunku valdytis ir valdyti savo situaciją ir jausmus….
tada aš valkatavau po lietuvą ir europą ir kai nelikdavo pinigų aš turėjau grįžti į namus. o ten vėl lakdavo ta pati situaciaj, ir vėl viskas iš naujo….. po to muštynės, kuriu ne visas ir viską atsimenu, psichiatrijos ligoninė. ir vėl viskas iš naujo…..

visas tas jausmas pastaruoju metu vėl atsinaujino…. organinė neapykanta vėl pasireiškė pensionate, vietoje iš kurios norėčiau pabėgti kad nejausti to jausmo vėl.
vėl kabina trys žmonės kurie viską daro atvirkščiai, ir iki mano dvasinio ir emocinio lygio jiems toli (Nesigiriu bet taip jaučiu). „sulaužytas musikantas“, „giedanti kiaulė“ ir „pūkas“, pavadinkim juos taip….. aš negaliu jų išvengti, negaliu apeiti, ir šiaip viskas ką aš bandau atsimuša į kažkokį keistą norą juos perauklėti……

kaistas jausmas ta organinė neapykanta, atrodo kad įveikaiu bet ji vėl kartojasi ir , matyt, kartosis…..
bet apie tai kitą kartą.
laukite tęsinio

ar verta?

by klajunas

šitos sienos spaudžia mane ir neduoda man ramybės, man reikia kažko kas mane išvaduotų iš mano lock down’o kuris vis dar sėdi mano smegenyse……
šiandien kalbėjau su medicinos personalu, ir supratau kad vistiek reikės karantinuotis ir vistiek reikės testuotis, kiek supratau kitaip nebus….

bet man reikia kelionės kad galėęiau viską pamatyti naujomis akimis mintimis ir emocijomis.
nors pasirįžau laukti kada viskas, gal, pasikeis. nes mėnesio pabaigoje projektas kuris man brangus ir savas…..

laukite tęsinio

baimė užmigti, baimė atsikelti ir eiti…..

by klajunas

…. po  pergalės ar laisvės jausmo ateina liga ir nusivylimas. aš šiandien taip jaučiuosi, ir tas lockdown’as vis dar sėdi mano smegenyse.

gal tai nuo suleistų šiandien vaistų, ir man visgi riekėtų pagalvoti apie „vaistus nuo vaistų“ ir atsisakyti to savo durno nusistatymo.

bijau užmigti, nes vis skaičiuoju savo pokalbio  su I.Ž galimus variantus. visada stegiuosi vadovautis „lauk geriausio, o tikėkis blogiausio“ posakiu, bet dabar bijau. bijau kad reikės karantinuotis, ir viskas mano gyvenime sugrįž į ten iš kur bėgau.

ieškau sprendimo – lėkti, likti ar bėgti…. tiesiog, nežinau, jeigu grėstų karantinas, aš nesutiksiu ir visgi geriau išsireikalaučiau testo.

nežinau, sunku mąstyti blaiviai, bet mano noras atsidurti kelyje ir kelionėje mane veda iš proto. niekad negalvojau, kad taip būsiu viso šito išsiilgęs.