jaučiu baimę kurios seniai nejaučiau vėl uždartas nelaisvėn kurios nelaukiau jaučiu norą pažeisti taisykles nes apaugau noru naikinti ir griauti noriu kad viskas baigtūsi greitai noriu pajusti vėją ir kelio dulkes ant batų atsibodo viskas laukimas kala per smegenis o aš negaliu nustoti galvoti apie balkoną jaučiu baimę kurios seniai nejutau jaučiu norą pažeisti taisykles atsibodo viskas laukimas kala per smegenis nenoriu gyventi o buvimas vienintelė išeitis
Category Archives: Nauja Poezija
rytojus
tyliiai ramiai sulaukti rytojaus tiek daug tiek mažai laukiu kada viskas baigsis tai tik prasideda tylūs žingsniai begalybės aiduose nežinau palaimintas ar prakeiktas nežinau gyvas ar miręs tiesiog minčių srautai neša mane link tylios ir nemiegotos nakties pasaulis užstrigo smegenų kamputyje sukasi begaliniam viruso rate be pradžios ir pabaigos
gero gyvenimo pažadas
pažadas gero gyvenimo užrakintas už vartų nežinau kaip sustoti ir nematyti viskas kas liko tik kvailiai ir plepiai norisi užmigti ir atsibusti kai viskas baigsis noriu vėl patirti kelią dulkes ant batų nes viskas kas liko jaučiu ne mano laisvė šalia ir kažkur toli beldžiasi tolyn pažadas gero gyvenimo nežinau kada viskas baigsis net sunku kvėpuoti nors tikiesi dienos bėga taip lėtai o keista muzika ir noras bėgti nes viskas sapnas tolimas slogus
[raudona] man sunku
tarytum sudėliota likimo jaučiuosi be jos lyg graužtukas man sunku be savo mažo katinėlio man sunku be mažosios draugės šalia mano protas lenktyniauja su jausmas piešia juodus vaizdus neduoda ramybės nors viltis neapleidžia norėčiau atiduoti viską kas man brangu mažam katinėliui meldžiuosi laukiu ir vis dar tikiu kad viskas kas yra mūsų neišskirs ir vėl delne laikysiu savo katinėlį ir vėl būsim kartu....
tik nenuvilk manęs
kai aš skrisu tolyn savo keliu kai ieškosiu atsakymo kur tu dingai kai nebūsi šalia ir šaltas vėjas pūs tik nenuvilk manęs maldauju sugrįžk kai nebus vilties vien tik muzika keista kai viskas tik klajonė prarasta kai degsiu savo pragare tik nenuvilk manęs priglausk prie širdiesh kai viskas grius būsiu piktas ir neramus kai nenroėsiu kad silpną mane matytum kai atrodys kad vieną tave palieku tki nenuvilk manęs pabandyk man atleisti
LIETUS IR #NEMIEGANAKTIS
vėl nemiegota naktis iki ryto toli
kažkas užkūrč laužą mano galvoje
tik lietus ir vėjas palaiko kompaniją
kai usgįžti į save negali
kankinu save 0 gal kitus
saviems svetimiems žinutes rašau
vėl aidai muzikos keistos
su lietum skamba mano mintyse
uždaryas ir bandantis atrasti ramybę
nepasiduoti ir laukti kas bus toliau
guodžiu save tai gyvenimo neišvengiamybė
vėl nemiegota naktis o iki ryto toli
taip ir skaičiuoju pabėgimus nuo savęs
tylios nakties lietaus ritme
ant piršų galų
ant prištų galų aš ieškojau rytojaus užsitęsusi diena virto mažinybe bandau atrasti kelio atal nėra viskas tik mano galvoje užstrięs tarp sienų jauti skausmą besibaiiantį norą atrasti kelią eiti bet tai pabaios pradžia nes viskas tik mano galvoje bet viskas ką braninau ir saugojau atsitrnkė į sieną man nroisi bėgti bandau atrasti pabaigą pradžioje nes viskas tik mano galvoje ant prištų galų aš ieškojau rytojaus užsitęsusi diena virto mažinybe bandau atrasti kelio atal nėra viskas tik mano galvoje
remiksas
vėl sunkiai remiksuoju savo gyvenimą laisvės atvirukas iš tolimo krašto skamba tolyn remiksai muzikos keistos nemiegotom naktim lyg ryto nakties valandos atneša keistą pasaulį pravertas akis į pilnaties šokį keistos muzikos pertraukos mintyse vėl priprasti kentėti tylėti neskęsti vėl tyloje remiksuoju savo gyvenimą tylomis kartoju greitai viskas baigsis bet netikiu savimi ir bemiegė naktis lekia tolyn per kelio dulkėto blyksnius
liko
iš laisvės liko tik prisiminimas iš kelio liko tik dulkės gyvenimas sustojo ir aš nežinau užmirštas svetimo pasaulio pakraštyje jaučiu kaip neriu į juodumas ligos viskas kas liko tik noras išeiti nes nežinau kiek man liko noro kai praradau tai kas sava ir brangu laukiu kelio akimirkos šventos laukiu laisvės blyksnio šaltam pasaulyje sunku būti kai viskas byra vien tik neviltis nerimas ir beprotybė iš laisvės liko tik prisiminimas laukiu jos blyksnio uždarame pasaulyje iš kelio liko tik dulkės laukiu jo akimirkos šventos
SKAUSMAS
skaudančioje galvoje dievų likimas
mintys greitos muzika keista
vėl kažkas veda nupiešti savo kelią
kur būsi savimi savam gyvenime
skausmas užvaldo norisi verkti
nedaug reikia ko trūksta labiausiai
skausmas vėl priverčia atrasti
dievų likimą skaudančioje galvoje
bėga akimirka po akimirkos tik skausmas
užmerkia kais palieka klajoti
užmirštais nerimo labirintais
kada viskas baigsis kada viskas baigsis
