sveikata ausros metu

žinau kad tai rimtas dalykas, bet mano ir kitų žmonių psichika irgi svarbus dalykas. nes tas blogos informacijos srautas tave priverčia nerimauti ir depresuoti…. manau, net ir sveikiems žmonėms po visko reikės psichologų pagalbos.

bet, aš turiu patarimą ir pats tuo nauduojuosi – apriboti informacijos srautą ateinantį iki tavęs, išjungti TV, radiją, apsiriboti socialinę media. tiesiog veikti tai kas tau atneša džiaugsmą, viltį ir ramybę

švenčiu gyvenimą

švenčiu gyvenima kad ir koks jis būtų, kartais atrodo kad vis daugiau ir daugiau prarandu, bet viskas yra mano rankose.

švenčiu gyvenimą su draugais kurie supa mane ir padeda man atsigauti nuo juodumų

vis dar ieškau savęs, tikro ir nepajudinam, bet gyvenimas vistiek rodo  savo galią. dabar ne vienas, todėl švenčiu gyvenimą kad ir koks jis bebūtų, ir kaip jis bebūtų.

galbūt

galbūt man vienam geriau ir ramiau, bet kai liga spaudžia man trūksta to vienintelio prisilietimo kuris mane išvaduotų iš  ilgos vienatvės. dabar geriau kai esu su kitais žmonėmis tas ryšio jausmas atperka visas mano juodumas.

jaučiu kad galėčiau priprasti, bet vėl norisi sugrįžti į savo vienatvę, nes nors sienos spaudžia jaučiuosi sau šeimininkas.

 

keisti jausmai apima mane, lyg ir viskas tvarkoje bet trūksta oro ir vidinės ramybės.

džiaugiuosi kad esu su savo draugais ir pagaliau nurimau tiek protiškai tiek dvasiškai.

praėjo pirma savaitė, žiūrėsim kaip bus toliau……………….

graži diena ir vidinis kiema

šiandien viena iš tų dienų kai norisi būti atvirame ore. šį įrašą rašau sėdedamas vidiniam globos namų  kieme ir kvėpuodamas pavasarišku oru…..

pasiilgstu miško ir ežero, kartais juos sapnuoju. pasiilgau miestelio ir bibliotekos….. nor gyvenu nevienas jau pora dienų, bet noriu usgrįžti į savo vienatvę.

 

sekasi pakankamai gerai, nors darbo nėra ir studija pusiau gyva. atsisakome kai kurių projektų ir dirbame iš namų.

bent jau gerai tai kad truputėlį geriau su sveikata kai nesijaučiu vienas ir nespaudžia sienos.  gyvenimo 4x paats nepasirinkau, bent jau gerai tai kad yra vietos ir galiu dirbti kompiuteriu.

susigyvenu su tokiu gyvenimu, kai esi nevienas ir jis man jau po trupuytį pradeda patikti……

KARTAIS

kartais atrodo kad kartais peržengiu ribą. kartais man atrodo kad dabar kai gyvenu vienas su kitais man norisi grįžti atgal.

mano gyvenimas su kitais atneša man ramybę bet visztiek jaučiuosi įsitempęs ir kartais nesuvaldau savo žodžių. taip atsitiko ir dabar….

kartais kiti žmonės, man neduoda tokios ramybės kokios man reikia ir aš elgiuosi neadekvačiai, ir gal Jonas buvo teisus – aš kartais esu neprognuozuojamas.

pagaliau nevienas

pagaliau išlindau iš savo vienatvės, ir pagaliau susiradau vietą kurioje jaučiuosi gerai.

pagaliau ne vienas ir mano juodumos tolsta nuo manęs, galiu užsiimti savo darbais , bet svarbiausia atėjo ramybė.

jau praėjo kelios dienos kai aš naujoje vietoje, ir man sekasi pakankamai gerai aš manau

kartais gera išlysti iš savo urvo ir vienatvės ir atsidurti kažkur kitur. nors miegu trumpai bet pailsiu.

tikiuosi tai užtruks neilgai ir vėl viskas stosis į vėžias, bet manau kad galiu priprasti prie savo 4x

….mano galvoje……

mano galvoje siaučia mintys neramios
greitai sukasi mano pasaulis
nemiegota naktis auštantis rytas
o juk nuo gyvenimo vaistų  nėra

tyliai kenčiu ir vis dar laukiu
kada viskas baigsis ir kelias atsivers
muzika keista nuo sutemų ligi aušros
lieka tik beprasmis gyvenimas

tikiu kad kada nors viskas baigsis
tikiu kad durys atsivers
tik pasaulyje pilkam tiek nevilties
ir juodumos neramios vis dar šalia

vienas

vienas likau vienas ir liksiu
šitam pasaulyje ar kitam
kai viskas maišosi juodumose
ir pasaulis netenka spalvų

tamsu ir pilka tik  vėjas klajūnas
seka pasakas apie tolimą laisvę
švilpia lange ir man neramu
kada durys atsivers

nemiegotos naktys varo iš proto
o šviesios dienos pilnos nerimo
pavargau laukti ir kentėti
turiu viltį bet ji toli