Ką tu galvoji apie Kristų? Kieno Jis Sūnus?

Biblijos atsakymas:
Dievas pasirodė kūne, pasiteisino Dvasia, parodė save angelams, skelbė tautoms, tikėjimu priėmė pasaulį, buvo išaukštintas šlovėje. (1 Timotiejui 3:16)
Tai tikrasis Dievas ir amžinasis gyvenimas (1 Jono 5:20).
„Štai Mergelė įsčiose priims ir pagimdys Sūnų, ir jie vadins Jo vardą Imanueliu, kuris reiškia: Dievas su mumis“. (Šventoji Mato evangelija 1:23)
Visus apėmė baimė ir jie šlovino Dievą, sakydami: tarp mūsų iškilo didis pranašas, ir Dievas aplankė savo tautą. Ši Jo nuomonė pasklido po Judėją ir visą jo apylinkes. (Luko 7: 16–17)
Nes mums gimė kūdikis – mums buvo duotas Sūnus; ant jo pečių, ir jie vadins Jo vardą: Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinybės Tėvas, Taikos Kunigaikštis. (Izaijo 9: 6)
Bet žodis, kurį girdi, yra ne mano, o Tėvo, kuris mane siuntė. (Šventoji Jono evangelija 14:24)
Kas mane mato, mato ir tą, kuris mane siuntė. (Šventoji Jono evangelija 12:45)
kas mane priima, priima tą, kuris mane siuntė … (Šventoji Mato evangelija 10:40)

Ką daryti?
Jie jam paklausė: “Ką turėtume daryti, kad darytume Dievo darbus?
Jėzus jiems atsakė: “Tai yra Dievo darbas, kad jūs tikėtumėte Juo, kurį Jis siuntė. (Šventoji Jono evangelija 6: 28,29)
Tikrai, tikrai, sakau jums: tas, kuris girdi Mano žodį ir tiki Juo, kuris mane siuntė, turi amžinąjį gyvenimą ir neatlieka teismo, bet perėjo iš mirties į gyvenimą. (Šventoji Jono evangelija 5:24)
ir, juos išvedęs, tarė: mano lordai! ką turėčiau daryti, kad būčiau išgelbėtas? Bet jie sakė: „Tikėk Viešpačiu Jėzumi Kristumi, ir tu ir visi tavo namai bus išgelbėti. (Šventųjų apaštalų darbai 16: 30,31)
Tada Jėzus tarė Jį tikėjusiems žydams: jei pasiliksi mano žodyje, tai tikrai esi mano mokinys ir žinosi tiesą, ir tiesa tave išlaisvins. (Jono 8: 31-32)
Jis jiems atsakė: „Mano mama ir mano broliai yra tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jį daro. (Luko 8:21)
Tai, ką išmokote, ką gavote, girdėjote ir matėte manyje, darykite tai, ir ramybės Dievas bus su jumis (Filipiečiams 4: 9).
Bet jis atsakė kalbėjusiam: “Kas yra mano mama? o kas yra mano broliai? Ranka rodydamas į savo mokinius, Jis tarė: Štai mano motina ir mano broliai; nes kas vykdys mano Dangaus Tėvo valią, tas pats yra mano brolis, sesuo ir motina. (Mato 12: 48–50)
Bet mane siuntusio Tėvo valia yra tai, ką Jis man davė, nieko nesunaikinti, bet viską prikelti paskutinę dieną.
Tai yra Jo, kuris mane siuntė, valia, kad kiekvienas, kuris mato Sūnų ir Juo tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą; ir aš jį pakelsiu paskutinę dieną. (Šventoji Jono evangelija 6: 39,40)
Žinokite, visi Izraelio namai, kad Dievas padarė Jėzų, kurį nukryžiavote, Viešpačiu ir Kristumi.
Tai išgirdę, jie buvo sujaudinti ir tarė Petrui bei kitiems apaštalams: ką turėtume daryti, broliai?
Petras jiems tarė: atgailaukite ir tegul visi krikštijami Jėzaus Kristaus vardu už nuodėmių atleidimą; ir gausite Šventosios Dvasios dovaną.
Nes pažadas priklauso jums, jūsų vaikams ir visiems toli esantiems, kad ir ką pašauktų Viešpats, mūsų Dievas.
Ir daugeliu kitų žodžių jis paliudijo ir paragino sakydamas: Išgelbėk save nuo šios iškrypusios kartos. (Šventųjų apaštalų darbai 2: 36–40)

Petro pamokslas:
Petras pravėrė burną ir tarė: Aš tikrai žinau, kad Dievas yra nešališkas,
bet kiekvienoje tautoje jam patinka tai, kas jo bijo ir veikia teisumą.
Jis pasiuntė žodį Izraelio vaikams, skelbdamas taiką per Jėzų Kristų; Tai visų Viešpats.
Jūs žinote, kas nutiko visoje Judėjoje, pradedant Galilėja, po Jono skelbto krikšto:
kaip Dievas patepė Jėzų iš Nazareto Šventąja Dvasia ir jėga, ir jis darė gera ir gydė visus, kuriuos engė velnias, nes Dievas buvo su Juo.
Mes esame liudininkai viso to, ką Jis padarė Judo žemėje ir Jeruzalėje ir kad pagaliau jie nužudė Jį pakabindami ant medžio.
Šis Dievas atsikėlė trečią dieną ir privertė Jį pasirodyti
ne visiems žmonėms, o Dievo išrinktiems liudytojams mums, kurie valgėme ir gėrėme kartu su Juo po Jo prisikėlimo iš numirusių.
Jis liepė mums pamokslauti žmonėms ir paliudyti, kad Jis yra Dievo nulemtų gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas.
Visi pranašai liudija Jam, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, gaus Jo vardu nuodėmių atleidimą.
Taigi atgailauk ir atsiversk, kad tavo nuodėmės būtų pašalintos,
tegul džiaugsmo laikai ateina iš Viešpaties akivaizdos ir tegul jis siunčia Jėzų Kristų, skirtą jums … (Šventųjų apaštalų darbai 3: 19,20)

Kas toliau?
Ir ši karalystės evangelija bus skelbiama visame pasaulyje kaip liudijimas visoms tautoms; ir tada ateis pabaiga. (Šventoji Mato evangelija 24:14)
Kas tiki ir yra pakrikštytas, bus išgelbėtas; bet kas netiki, bus pasmerktas. (Šventoji Morkaus evangelija 16:16)

Antrasis Jėzaus Kristaus atėjimas ir teisiųjų bei neteisiųjų prisikėlimas:
Jie tarė: “Galilėjos vyrai! kodėl stovite ir žiūrite į dangų? Šis Jėzus, pakilęs iš jūsų į dangų, ateis taip pat, kaip jūs matėte Jį kylantį į dangų. (Šventųjų apaštalų darbai 1:11)
Prieš ateinant didingai ir šlovingai Viešpaties dienai, saulė pavirs tamsa, o mėnulis – krauju. (Joelis 2:31, Šventųjų apaštalų darbai 2:20)
tada danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas; ir tada liūdės visos žemės gentys

be pavadinimo

bandau atrasti save bet krentu tolyn
mintys lekia tolyn ant popieriaus lapo
turiu draugų bet jaučiuosi vienišas

tamsu ir lyja lauke o sieloje nerimas ir tuštuma

kiek naktų nemiegota kentėta ir laukta
kiek nerta į juodumas ir atgal sugrįžta
juodai baltas gyvenimas pasitinka mane
man nereikia namų kuriuose vienas esu

laukiu ir viliuosi kada bus geriau
bet tik lietus šaukia mane

keistas jausmas (degtukas)

negaliu gyventi be problemų, kartais atrodo kad kiti personažai bando tavo kantrybę, bet ar tikrai

kikck yra tame kad kartais man reikia ant kažko išsilieti, nes kartais negaliu usvaldyti savo emocijų srauto.
kartais atrodo kad aš degu savo emocijomis, kartais atrodo kad net vaistai nepadės.
man reikia vėl pradėti darbą su savimi išmokti apeiti, nutylėti, sugerti ir išspjauti. man reikia vėl susikurti planą kaip ir kad viskas būtų mano naudai.

pagaliau paprašiau daktaro kad padidntų man vaistų miegui dozę, ir paprašaiau kad nuimtų pietums skirtą raminamą vaistą. nenoriu dėl kažkokio vargšo žmogelio gadintis sau gyvenimo ir gultis į ligoninę….

žiūrėsim kaip bus toliau, man daug ko reikia išmokti dirbant su savimi. gal degtukas nesuliepsnos visiškai.

 

tiek daug

tiek daug liko neišlaukta ir nepasakyta
tiek daug liko kentėta ir nemiegota
nepalik manęs kai skauda ir dega
noriu išlikt bet manęs niekas nelaukia

kelias driekiasi tolyn bet ne mano
likimas kuriuo einu man nepriklauso
tik neliko aplink išmintingų  žmonių
pats skęstu tarp sienų keturiu

nesugrįšiu ten kur mano laikas
o viskas tik sapnas iš kurio nepabusiu
taip pasiilgau blyksnio kelio vingio
ir keistų pakeleivių jame

nemiegota naktis išlauktas rytas slogi diena
veda į beprotybę 
o kas šalia

įsipareigojimas ar sveikata

paskutiniu metu vos laikausi kad nepanaudočiau smurto prieš kai kuriuos personažus kurie tarytum bando mano kantrybę. kelios dienos atgal aš turėjau pokalbį su budinčia sesele apie savo sveikatą ir savanorišką gydymasi.
bet yra ir kita pusė viso šito reikalo, įsipareigojimas organizacijai kuris man yra svarbus, ir aš jausčiausi blogai neįvykdęs to ką pažadėjau.
bet aš jau kelios dienos jaučiuosi prastai ir nežinau kas yra svarbiau, ar mano sveikata, ar darbas…..
medikė buvo teisi, kol galiu rinktis ir važiuosti savo noru turiu tai daryti, nors tai bus ir minusas mano socialinėj byloje bet galėsiu ir turėsiu argumentus kad važiavau pats savo noru ir niekas man nedavė „rezo“ ir neišvežė į ligoninę prievarta.

galvoju, ar aš galėčiau išlaikyti iki kito penkatdienio, ar neišsiveržtų vulkanas ir tiksinti bomba nesprogtų.

mano jausmai ir bendravimas su siena.

mano pasaulyje atsirado vienas personažas kuris varo mane iš proto. pavadinkime jį „plepiu“, kuris gyvena pensionate vos tris mėnesius ir įvedinėja savo taisykles ir kalba nesustodamas.

mano požiūris š gyvenimą –  atrasti kiekviename personaže žmogaus kibirkštį, bet su juo tai kalbėjimas į sieną. kartais atrodo kad jis specialiai nori patikrinti koks aš durnas esu.

o jeigu jį pajudinsiu, būsiu išvežtas į Kibirkštis su policija ir kitais „rezais“.

šiandien su sesute J. kažkaip išėjo pokalbis apie mano sveikatą ir gydimasi Novo Vileiske. sutinku kad man reikia pagalbos ir gydymo, galbūt, net vaistų keitimo. suprantu kad vėl ateina nervų metas, kai man reikia  laikyti save už ausų, arba laukia „rezai“ Kibirkštyse…..

bet turiu įsipareigojimus, kurių neatlikęs jausčiausi nemaloniai, ir man reikia iki kito penktadienio išsilaikyti (sulaikyti) savo ligos bangą….. aš žinau kad galiu, o po to kas bus tas bus….

nesigailiu

nesigailiu savo pasaulio dienų
tarytum viskas baigta tik aidi
tolimi žingsniai kai tiksi ir dega
o pasaulis ramus nieko nesiklauso

nenoriu gsilėtisir teisti kitus
nesigailiu savo pasaulio naktų
tik vis praeitis beldžiasi į sielą
tik ateitis jos neatrakina

nesigailiu savo pasaulio rytų
miestas tolimas ir atimas kažkur
kelios ryto  stebuklingos minutės
prieš aušrą ir vėl tu judesyja

nesigailiu savo gyvenimo  vakarų
kava cigaretės ir pokalbiai be galo
jazinėz nuotaikos ir naktinis miestas
ir aš nesigailiu savo praeities dienų

netikrumas

labai norėčiau pamatyti Gyvosios Bibliotekos žmones gyvai ir betarpiškai, bet niekaip negaliu apsispręsti važiuoti man ar ne…. kitas dalykas be karantino yra tai kad neturiu pinigų kelionej, o skolintis iš kudliaus nelabai norisi…..

kitas dalykas, nepamatysiu savo „švieselės“ Ingos, kurios gyvai nemačiau jau nuo vasario mėnesio, kai buvome knygų mugėje.

 

nemėgsu bendrauti per kompiuterį, nes nejauti žmogaus su kuriuos kalbiesi emocijų ir akių žvilgsnio, ir gal bendravimas per kaukę manęs irgi nesužavėtų.

prisimenu, kai buvau Rūdiškėse, niekaip negalėdavau pažinti žmonių kuriuos seniai mačiau, taigi sprendimas padarytas – teks bendrauti tinkle…..

 

sprendimas jau padarytas

kažkur kažkas

 

kažkas sukūrė mano gyvenimą kuio negaliu vadinti savo, jaučiu kad negaliu pažinti ir suvokti, nei savęs nei savo aplinkos.
dropas tame kad būdamas pensionate pritraukiu 90 procentų neigiamų žmonių, o kitus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

nors praėjo 9 metai, bet kartais pavadinu tai savo namais, bet mintyse grįžtu į savo praeitį ir žmones su kuriais norėjau ir galėjau bendrauti. tai buvo mano aplinka kurią sukurdavau pats sau…. bažnyčios ir jazzas, neįgaliųjų bendruomenės ir naktinis miestas po gigg….. tiesiog dabar tai tik prisiminimas, nes tai kas buvo, kad ir kaip norėčiau, niekada negrįž…..

kai kurias praeities duris reikia uždaryti, kai kurias reikia truputį uždaryti, kai ką reikia prisiminti iš geros ir pozytyvios pusės. aš savo gerosios praeities nenoriu prisiminti su skausmu, tegu tai mane šildo, ir duoda man vilties kad vėl viskas sugrįš.