Yearly Archives: 2020

neprašau pagalbos

by klajunas

jaučiu kad užsisėdėjau vienoje vietoje, ir tas jausmas man neduoda ramybės….. bet neprašau pagalbos ir atrodo kad išsivyniosiu ir iš šitos situacijos.

o situacija tokia kad man norisi dayryti atvirkščiai, aš noriu judėti priešinga krytptimi negu sako mano mama. nes niekam nelinkiu to užsisėdėjimo jausmo kurį patiriu dabar.

neprašau pagalbos nes yra išeitis – savarnkiško gyvenimo namai ir darbas kurį mėgstu, bet jeigu pajudėsiu ten kelio atgal nebus.
nenoriu skubėti ir daryti skubotus sprendimus, nes aš neesu pilnai įsitikinęs…..
bet apie tai kitą kartą.

atviras laiškas mamai (kurio tu neperskaitysi)

by klajunas

po paskutinio mūsų susiskambinimo aš suprtau kad mums nepakeliui. taip, tau atrodo kad aš nieko nesuprantu, bet dabar aš suprantu daug daugiau negu tau atrodo.
žinau mano praeitis buvo pilna valkatavimo ir muštynių su tėvu, bet kaltinti mane dėl to yra mažiausiai, keista ir aš to dabar jau nesuprantu.
taip, seserims taip pat kliuvo nuo manęs, ir aš prisipažystu kad galbūt tai įtakojo jų sveikatą. klausimas vienas, ar tikrai vien tik nuo manęs.

galbūt, mano noras judėti tolyn iš Veisiejų yra vaikiškas užsispyrimas, bet naujo gyvenimo noras nugali viską. gal aš būsiu ir prastesnėse sąlygose, bet…..

blogai padariau kad mes susipykome, ir aš pažadu daugiau tau neskambiti, nei su tavim bendrauti….. nes vėl pradėsiu kaltinti save, ir tik man bus blogiau nuo to……

suprask į Rūdiškes aš negrįšiu, ir man nereikia tavo pinigų, nei pagalbos ar užuojautos, nes kad ir kaip bebūtų tu esi mano praeitis. praeitis o ne ateitis.

jaučiu

by klajunas 

jaučiu baimę kurios seniai nejaučiau
vėl uždartas nelaisvėn kurios nelaukiau
jaučiu norą pažeisti taisykles
nes apaugau noru naikinti ir griauti

noriu kad viskas baigtūsi greitai
noriu pajusti vėją ir kelio dulkes ant batų
atsibodo viskas laukimas kala per smegenis
o aš negaliu nustoti galvoti apie balkoną

jaučiu baimę kurios seniai nejutau
jaučiu norą pažeisti taisykles
atsibodo viskas laukimas kala per smegenis
nenoriu gyventi o buvimas vienintelė išeitis

aš vis dar tikiu

by klajunas

dabartiniame mano pasaulyje atrodo viskas prarasta, uždarytas ir apleistas, vienišas ir vienas. laukiu geresnių laikų, pasaulyje kuriame nėra vilties….
bet aš vis dar tikiu kad visas šitas karantino reikalas ilgai nesitęs, tiesiog reikia sulaukti ir išlaukti visą šitą reikalą.
tikiu kad greitai pajudėsiu į savo realybę, miestelį, bažnyčią ( kurios labai pasilgau) muziejų, parduotuvę etc. kur galėčiau atsipalaiduoti nuo visos blogos energijos, kuri mažoje pensionato erdvėje.

tikiu kad pagaliau galėsiu groti savo setus didesniai auditorijai, galėsiu ištiesti ranką pasisveikinimui su nepažystamais. tikiu kad tai nesitęs ilgai, nors norėtūsi kad viskas baigtųsi dabar, šią akimirką.

 

turiu kompiuterį, mažą langelį į didelį pasaulį, bet tai kartais netenka prasmės. turiu internetinį dienoraštį, bet kartais tai netenka prasmės. kartais norisi nieko nedaryti ir gulėti lovoje, apie nieką negalvoti plaukti kur nuneš srovė…….

tikiu, kad galėsiu išsivaduoti iš šito letargo jausmo. pajudėti į Vilnių ar Kauną, vėl galėsiu pamatyti draugus, nes dabar jaučiuosi kaip negyvenamoje saloje. o bendrauti per atstumą, ne mano vaibas…. tikiu kad kada nors, kiek tai ilgai betruktų, aš neišprotėsiu.

tiesiog, kas man daugiau beliko, tikėti, laukti, ir „ramiai“ gyventi toliau, kaip yra ir kas yra…..

rytojus

by klajunas 

tyliiai ramiai sulaukti rytojaus
tiek daug tiek mažai
laukiu kada viskas baigsis tai tik prasideda
tylūs žingsniai begalybės aiduose

nežinau palaimintas ar prakeiktas
nežinau gyvas ar miręs tiesiog minčių srautai
neša mane link tylios ir nemiegotos nakties

pasaulis užstrigo smegenų kamputyje
sukasi begaliniam viruso rate
be pradžios ir pabaigos

mūzos pabėgo

by klajunas

jau kurį laiką bandau kažką sulipdyti, bet toks jausmas kad tuščiai varginuosi ir varginu.

atrodo galva pilna minčių ir nerimo, bet tai neatsigula į popierių. gal būt aš  jau pripratau prie to nuovargio kurį  atnešė #lockdown. gal būt aš jau nenoriu ieškoti prasmės ir esmes, ten kur reikia išlaukti

 

tiesa pasakius, kažką vis bandau užsirašyti bet galvoje vien haosas ir nerami muzika…… daug miegu ir skaitau bet mintys užimtos.

aš susikursiu

by klajunas

aš susikursiu sau laisvę kurios niekas iš manęs neatims
aš susikursiu sau gyvenimą kurio niekas neįtakos ir nevaldys išskyrus mane.
būsiu geriausias koks esu, neprašysiu pagalbos jeigu galiu apeiti ir įveikti savo problemas.
aš susikursiu savo aplinką, kurioje galėsiu būti savimi ir kurios niekas iš manęs neatims.
aš susikursiu sistemą kaip įveikti izoliaciją, ir niekas jos iš manęs neatims. lauksiu kiek reikės, negalvosiu apie pabėgimą iš pensionato ar kitokias kvailystes
aš sakysiu ką galvoju, ir niekas to iš manęs neatims…..