pagaliau nevienas

pagaliau išlindau iš savo vienatvės, ir pagaliau susiradau vietą kurioje jaučiuosi gerai.

pagaliau ne vienas ir mano juodumos tolsta nuo manęs, galiu užsiimti savo darbais , bet svarbiausia atėjo ramybė.

jau praėjo kelios dienos kai aš naujoje vietoje, ir man sekasi pakankamai gerai aš manau

kartais gera išlysti iš savo urvo ir vienatvės ir atsidurti kažkur kitur. nors miegu trumpai bet pailsiu.

tikiuosi tai užtruks neilgai ir vėl viskas stosis į vėžias, bet manau kad galiu priprasti prie savo 4x

….mano galvoje……

mano galvoje siaučia mintys neramios
greitai sukasi mano pasaulis
nemiegota naktis auštantis rytas
o juk nuo gyvenimo vaistų  nėra

tyliai kenčiu ir vis dar laukiu
kada viskas baigsis ir kelias atsivers
muzika keista nuo sutemų ligi aušros
lieka tik beprasmis gyvenimas

tikiu kad kada nors viskas baigsis
tikiu kad durys atsivers
tik pasaulyje pilkam tiek nevilties
ir juodumos neramios vis dar šalia

vienas

vienas likau vienas ir liksiu
šitam pasaulyje ar kitam
kai viskas maišosi juodumose
ir pasaulis netenka spalvų

tamsu ir pilka tik  vėjas klajūnas
seka pasakas apie tolimą laisvę
švilpia lange ir man neramu
kada durys atsivers

nemiegotos naktys varo iš proto
o šviesios dienos pilnos nerimo
pavargau laukti ir kentėti
turiu viltį bet ji toli

keisti jausmai (virusas ir aš)

esu užrakintas savo namuose kaip ir visas pasaulis, bet jaučiu kaip mano pschikos sveikata rodo savo nagus. kartais atrodo kad galiu įveikti saviizoliaciją ir išlikti ramus bet kartais atrodo kad visas mano kortų namelis girūna nesustodamas

žinau kad ir sveikų žmonių psichika paveikta informacijos ir baimės. visas pasaulis kenčia ir užsidaro, bet mums viskas aštriau ir baisiau.

nesakau kad aš esu kažkuo įpatingas, bet visi mėgstami dalykai netenka prasmės ir aš prarandu norą kažką veikti.
šiandien visą dieną miegojau ir šią naktį vėl manęs laukia bemiegė naktis. nors gaunu medikamentinę pagalbą, bet jau ramiau bet vistiek vis dar einu iš proto…..

pavargau

pavargau girdėti tuščius žodžius
pavargau ieškoti ir nerasti
tarytum mirtis viską išspręs
kai liks tik nerimas aplink

jau galvoju apie pabaigą ten kur pradžia
sunku atsisakyti laisvės ir kelio
sunku melstis kai viskas griūna
diena iš dienos

nieko gero nevyksta o aš laukiu
kol atsivers durys ir vėl kelias pasitiks
laukiu akimirkos tolimam kelyje
saulės patekėjimo ir nusileidimo