kur veda mano klajūno dalia kokį vardą sau pasirinksiu ar dar laukia kažkas manęs kai iš savęs sugrįšiu tyliai lietus barbena į palangę pavargusiai sielai ieškant ramybės tylos ir vilties begaliniam triukšmę kai viskas tik muzika keista nieko daugiau nelieka tik tolyn bėgančios mintys o aš užstrigau tik juodai baltas pasaulis ir kvaila viltis man liko kelyje šitam
Monthly Archives: vasario 2020
be pavadinimo
apgautas laikas kiek man jo liko šitam gyvenime aš pasiklydau kelyje kuriam niekas nelaukia pilna svetimų veidų auksiniam narve man atsibodo sapnuoti svetimą gyvenimą kai savojo niekad neturėjau kelionių prisiminimai bėgimas nuo savęs viskas kas liko man čia ir dabar atrodo gyvenu gerai bet sau nepavydžiu iš praeities man liko tik griuvėsiai o viskas rūke rutinos plaukia tolyn pro mane
gyvenimas
klausimai tie patys o atsakymų nėra noriu viską baigti bet kelias šaukia mane neramios dienos ir naktys čia nėra vilties tik apgaulė tolimi keliai ir šauksmas gimtinės svetimi ir savi seniai prarasti čia tik keli draugai šalia ar man verta laukti kol nurimsiu o mintis greita popieriaus lape ir gyvenimas mėnulio šviesoje
kažkaip čia gaunasi
nežinau kaip apibūdinti tą nuotaiką kurioje dabar esu. tiesiog jaučiu kad teks atidėti kelionę į sostinę.
nors pažadėjau, bet liga atsiima savo. peršalau ir vėl užpuolė nerimai. tarytum visas mano gyvenimo etapas užstrigo.
krečia drebulys, nors temperatūros nėra, ir viskas lekia tolyn pasiutusiu greičiu…..
