rytoj

šiandien laukiu rytojaus…. nežinau kaip išgyventi bet galbūt viskas išeis į gera

galvoju apie savo psichika ir nerimą kurį turiu išgyventi. persikėlimas į dvivietį kambarį yra opcija, bet neįsivaizduoju kaip galėčiau su kitu žmogum sugyventi.
jau per ilgai gyvenau vienas.

šiandien skambinau savo jauniausiai seseriai, norėjau pasitarti dėl šito dalyko. ji man pasakė nesikelti ir kentėti, nes gali būti ir blogiau. bet man jau atsibodo, ir mano psichikos liga vis labiau aštėja ir aštrėja.

nežinau kaip bus toliau. bandysiu su savo psichologe padirbėti prie šito reikalo. matysim kokias išvadas padarysiu.

laukiu rytojaus, bus judesio ir triukšmo…. laukiu kad galėčiau būti naudingas ir padėti sau ir kitiems

nemiegota naktis (vėl)

nemiegota naktis vėl veja tolyn
tolyn į pavargusį protą
vėl laukiu tylos ir ramybės
o gaunu tik triukšmo rykštę

norisi mušti ir nesivaldyti
bet ne tam aš gyvenu
laukiu meldžiuosi ir tikiu
kad kažkur pasislėpus ramybė

šiandien viską atiduočiau
už valandą miego ir ramybės
kad greičiau naktis pasibaigtų
ir galėčiau viską pradėti iš naujo

galbūt

galbūt atėjo metas nurimti
kai viskas kas liko tik prisiminimai
ir tolimo kelio dulkės ant batų

galbūt atėjo metas susitaikyt
kad viskas tik sapnas atmerktom akim
tik noras pabusti ir nerami realybė
beldžias į  sužeistą protą

galbūt atėjo laikas negalvoti
ir viską palikti likimo valiai
tik dievai apkurtę nesiklauso
ir aš neriu į juodumas gilias

#nemieganaktis

šiandien jaučiu kad bus nemiegota naktis… kažkodėl norisi pavargti, pavargti ir laukti kas bus toliau.
kaimynas vėl kelia bangas, girtas ir uždarytas savo kambaryje triukšmauja….

nežinau kodėl į jį kreipiu tiek dėmesio…. gal todėl kad man primena tėvą…. galbūt todėl kad aš bėgau nuo savo pragaro bet patekau į kitą.

rytoj laukite tęsinio

aš vis dar čia

aš vis dar čia

kur gyvenimas bėga ir kelias vigiuoja tolyn

aš vis dar čia

kur ežeras ir miškas mano draugai

aš vis dar čia

kur viskas kas artima ir sava

dingo kažkur visatos pakraštyje

aš vis dar čia

laukimas ir sunkūs žingsniai

aš vis dar čia

man liko gyvenime šitam

ir vis dar bandai išgyventi

aš vis dar čia

krenti kyli atsistoji eini

ir vis dar lieki čia

sunkūs žingsniai

mano gyvenimas sunkūs žingsniai pasaulyje kurio nevaldau… kartais geriau nemiegota naktis, negu neramus miegas…. nerimas tarsi vaiduokliai persekioja mane ir kartais atrodo kad tai niekad nesibaigs. mano pasaulis byra ir krenta iš rankų. tai mano sunkūs žingsniai…..

mano kelias yra sunkūs žingsniai, negaliu priprasti prie visos aplinkos…… svetimi veidai ir šalti žvilgsniai, kova už gyvybę tai ne mano
gyvenimas ir vienatvė kelyje kuris niekur neveda, tai mano sunkūs žingsniai….

kūryba

mąstau apie savo kūrybą ir darbus kurie man prie širdies….
galbūt aptingau bet viskas sustojo, pastaruoju metu jaučiu kaip prarandu tą jausmą kuris man padeda kurti

kartais parašau po 2-3 eilėraščius, katais nieko… o ką kalbėti apie atvirukus, jų jau seniai nedariau.

toks tas kūrėjo gyvenimas, bet taip kartais įvyksta, arba tu jį arba jis tave.

du pasauliai

šiandien buvau Vilniuje, tai buvo geriausia mano diena. nežinau kodėl bet man patinka šis miestas.
bet teko grįžti į pensionatą…. sunku po miesto triukšmo grįžti į ušalusią tylą.
tyla čia kitokia, net skamba ausyse kitaip….

čia mano du pasauliai, miestas ir kaimas, tyla ir triukšmas, judesys ir stovėjimas.