karas su savimi

karas sus savimi pats žiauriausias ir nuomus karas visam šitam pasaulyje.

atrodo  kad viskas kas buvo nugalėta vėl sugrįžta – baimė, atminties praradimas ir nerimas. tu kariauji su savo liga kiek vieną dieną, ir atrodo, kad pergalė taip ir neateis.

kartais bijau pats savęs nes gyvenimas man  – karas. kuriame aš tik stebėtojas. bijau kad vieną kartą nesuvalgysiu savės ir karas bus pralaimėtas.

tu turi pastoviai save stebėti ir ko ntruoliuoti. tu  turi būti įsitempęs, nes kitaip tu pralaimėsi ir atsidursi ten kur durys be rankenų.

 

kartais net žmonės gali privesti tave prie priepuolio, kai nežinai ką darai gerai o ką blogai. gyvenime išmokau kad geri darbai niekam nereikalingi…..

pastovus karas su savim, savo liga, savęs stebėjimas…. viskas veda į nežinią – ar tu ar ji.

sveikata ausros metu

žinau kad tai rimtas dalykas, bet mano ir kitų žmonių psichika irgi svarbus dalykas. nes tas blogos informacijos srautas tave priverčia nerimauti ir depresuoti…. manau, net ir sveikiems žmonėms po visko reikės psichologų pagalbos.

bet, aš turiu patarimą ir pats tuo nauduojuosi – apriboti informacijos srautą ateinantį iki tavęs, išjungti TV, radiją, apsiriboti socialinę media. tiesiog veikti tai kas tau atneša džiaugsmą, viltį ir ramybę

švenčiu gyvenimą

švenčiu gyvenima kad ir koks jis būtų, kartais atrodo kad vis daugiau ir daugiau prarandu, bet viskas yra mano rankose.

švenčiu gyvenimą su draugais kurie supa mane ir padeda man atsigauti nuo juodumų

vis dar ieškau savęs, tikro ir nepajudinam, bet gyvenimas vistiek rodo  savo galią. dabar ne vienas, todėl švenčiu gyvenimą kad ir koks jis bebūtų, ir kaip jis bebūtų.

galbūt

galbūt man vienam geriau ir ramiau, bet kai liga spaudžia man trūksta to vienintelio prisilietimo kuris mane išvaduotų iš  ilgos vienatvės. dabar geriau kai esu su kitais žmonėmis tas ryšio jausmas atperka visas mano juodumas.

jaučiu kad galėčiau priprasti, bet vėl norisi sugrįžti į savo vienatvę, nes nors sienos spaudžia jaučiuosi sau šeimininkas.

 

keisti jausmai apima mane, lyg ir viskas tvarkoje bet trūksta oro ir vidinės ramybės.

džiaugiuosi kad esu su savo draugais ir pagaliau nurimau tiek protiškai tiek dvasiškai.

praėjo pirma savaitė, žiūrėsim kaip bus toliau……………….

graži diena ir vidinis kiema

šiandien viena iš tų dienų kai norisi būti atvirame ore. šį įrašą rašau sėdedamas vidiniam globos namų  kieme ir kvėpuodamas pavasarišku oru…..

pasiilgstu miško ir ežero, kartais juos sapnuoju. pasiilgau miestelio ir bibliotekos….. nor gyvenu nevienas jau pora dienų, bet noriu usgrįžti į savo vienatvę.

 

sekasi pakankamai gerai, nors darbo nėra ir studija pusiau gyva. atsisakome kai kurių projektų ir dirbame iš namų.

bent jau gerai tai kad truputėlį geriau su sveikata kai nesijaučiu vienas ir nespaudžia sienos.  gyvenimo 4x paats nepasirinkau, bent jau gerai tai kad yra vietos ir galiu dirbti kompiuteriu.

susigyvenu su tokiu gyvenimu, kai esi nevienas ir jis man jau po trupuytį pradeda patikti……

KARTAIS

kartais atrodo kad kartais peržengiu ribą. kartais man atrodo kad dabar kai gyvenu vienas su kitais man norisi grįžti atgal.

mano gyvenimas su kitais atneša man ramybę bet visztiek jaučiuosi įsitempęs ir kartais nesuvaldau savo žodžių. taip atsitiko ir dabar….

kartais kiti žmonės, man neduoda tokios ramybės kokios man reikia ir aš elgiuosi neadekvačiai, ir gal Jonas buvo teisus – aš kartais esu neprognuozuojamas.

pagaliau nevienas

pagaliau išlindau iš savo vienatvės, ir pagaliau susiradau vietą kurioje jaučiuosi gerai.

pagaliau ne vienas ir mano juodumos tolsta nuo manęs, galiu užsiimti savo darbais , bet svarbiausia atėjo ramybė.

jau praėjo kelios dienos kai aš naujoje vietoje, ir man sekasi pakankamai gerai aš manau

kartais gera išlysti iš savo urvo ir vienatvės ir atsidurti kažkur kitur. nors miegu trumpai bet pailsiu.

tikiuosi tai užtruks neilgai ir vėl viskas stosis į vėžias, bet manau kad galiu priprasti prie savo 4x

keisti jausmai (virusas ir aš)

esu užrakintas savo namuose kaip ir visas pasaulis, bet jaučiu kaip mano pschikos sveikata rodo savo nagus. kartais atrodo kad galiu įveikti saviizoliaciją ir išlikti ramus bet kartais atrodo kad visas mano kortų namelis girūna nesustodamas

žinau kad ir sveikų žmonių psichika paveikta informacijos ir baimės. visas pasaulis kenčia ir užsidaro, bet mums viskas aštriau ir baisiau.

nesakau kad aš esu kažkuo įpatingas, bet visi mėgstami dalykai netenka prasmės ir aš prarandu norą kažką veikti.
šiandien visą dieną miegojau ir šią naktį vėl manęs laukia bemiegė naktis. nors gaunu medikamentinę pagalbą, bet jau ramiau bet vistiek vis dar einu iš proto…..

pokalbis su savimi

visi savotiškai eina iš proto ir visas tas isterijos priepuolis dėl viruso ir karantino mane taip pat veda iš proto
pati didžiausia problema yra nežinia kada tai baigsis ir kiek tai truks. naujienos po naujienų ir visos nepalankios, numatomas dar dviejų savaičių karantino pratesimas….

jaučiu kad einu iš proto ir niekas nenori kartu…. baisiausias dalykas jeigu man bus priepuolis aš negausiu reikalingos pagalbos ir gali įvykti bet kas.

trūksta kavos ir cigarečių, trūksta pinigų, ir niekas neleidžia į parduotuvę….. totali nesamonė arba aš tikrai nieko nesuprantu