klausiau dievų apie gyvenimą ir mirtį jie man neatsakė tik radau griuvėsius ir begalinį namų troškimą nors niekas ten manęs nelaukia klausiau dievų apie nerimą ir beviltiškumą jie man nieko neatsakė tik radau juodumas ir tolimą norą vėl klajoti po savo juodai baltą pasaulį klausiau dievų apie viltį ir ramybę jie man nieko neatsakė tik radau draugus žmones šalia visai arti ar toli ir nesijaučiu vienas prie klajūnų laužo]
Category Archives: Nauja Poezija
laisvės troškimas
sukurtas kad mylėčiau kitus muzika keista skamba vis garsiau ir garsiau laisvė čia ir kažkur toli viskas apsupta tamsių juodumų užstrigau kažkur ant pasaulio krašto gyvenimas sustojo ir nieko neliko tik tylus pabaigos laukimas ir malda kad viskas baigtūsi greičiau liko tik važiuojantis stogas ir pasaulis einantis iš proto užrakintas belaisvis ir neramios mintys laisvės laukimas ir muzika keista
be pavadinimo
kartais atrodo kad viskas baigta liko prisiminimai ir nerimas kažkas kažkur kažką pasakė tu vėl neri juodumon namai ir senas gyvenimas šaukia vis labiau tik ten manęs niekas nelaukia tu vėl neri juodumon apkurtę dievai neklauso maldos kai pasauliai seniai prarasti blaškaisi piktam likimo vingyje ir vėl neri juodumon juodumose pasiklydęs lauki pasveikimo šviesos tunelio gale gyvenimas parodys kas teisus o meilė viską nugalės
muzika keista
kai skamba muzika keista senas pasaulis neduoda ramybės o naujas kažkur toli protas ir mintys bėga tolyn nerimas vėl aplanko mane vienas esu vienas liksiu mirtis parodys kas teisus meilė nuskaidrins pavargusią sielą kai skamba muzika keista prasideda nemigo pilna naktis mintys bitės bėga tolyn ir rytas greitai neišaušta
nakties klajūnas
nakties kaljūne ar tai pabaiga kai viskas kas lieka muzika keista aplink tik juodai baltas pasaulis ir mintys bėgančios per pavargusį protą nakties kaljūne ar žinai kur gyvenimas baigiasi ir prasideda kančia kai pilnatis mėnulio ir vėjas lange atneša nerimą į laukiančią sielą nakties kaljūne ar vis dar lauki to kelio ir klajūnų laužo kai jie ten o tu čia užmirštas visų viskas kas liko laukiant laisvės
mano gyvenimas
saulė nelaukta leidžiasi į debesis ir aš galvoju kas bus toliau vakaras sunkūs debesys neša lietų į svetimus laukus ir svetimą gyvenimą rytas lengvas lyg pūkas ka viskas ką jauti jega ir laisvė bundanti gamta su paukščių balsais atneš ko lauki ir tikiesi diena tarytum ilgas kelias vingis po vingio ir tu išnyksti atrandi kelyje save ir kitus ir kuprinė ant pečių visas tavo pasaulis
kitoks pasaulis (kitaip)
kitoks pasaulis kitaip matai ir jauti aš ne vienas mūsų daug tokių pasislėpusių juodai baltam pasaulyje ieškančių vilties ir ramybės kitoks pasaulis kitaip galvoji ir gyveni tarp ligoninės ir svetimų namų draugai toli savi svetimi klajūnų laužai prisiminimuose rusens ir šauks tolyn kitoks pasaulis kitaip lauki ir tiki kad iš toli aplankys savi bet apkurtę dievai negirdi maldos ir vėl vienas lieki savo kitokiam pasaulyje
kur tu skrendi
kur tu skrendi kai tau skauda kur tu eini kai viskas skausmas ir nerimas kai tavo pasaulis tik šukės likimo ir tvao protas skęsta juodumose kur tu skrendi kai pasislėpti nori nuo visko kas svetima ir šalta tu ir namai skilę pasauliai tu žinai niekad nebus viena ko tu lauki kai esi vienas draugo peties šalia ištiestos rankos kelio vingio akimirkos šventos kuri viską pakeis gyvenime šitam
tiek nedaug
tiek nedaug man trūksta iki ramybės atsidurti vėl kelio vingyja atrasti viską ką seniai praradau kol kentėjau ir buvau tiek nedaug man trūksta iki vilties kai du pasauliai tampa vienu meilė prabyla skirtingais balsais ir gyvenimas virsta kitokiu tiek nedaug man trūksta iki pasitikėjimo bandau paleisti ir prisileisti bet bijau paniekos ir šaltų veidų bet toks gyvenimas ir toliau juo einu
šį rytą
išaušta rytas kurio laukiu gyvenime šitam man viskas kas liko nauja diena viską parodys kiek man liko noro būti savimi vis dar jaučiu kaip bėga laikas upėm likimo kiek man dar visko liko klauimai be atsakymų juodumos arti dar čia ar ten toli ar kažkur išaušta rytas kurio laukiu laikas įšalęs o aš kartu tik tušinukas ir popierius šį rytą geriausi draugai
