Author Archives: klajunas

nemigos pilnos naktys

aučiu kad vėl prarandu kantrybę nors žmogus bandantis ją nevertas mano dėmesio.
“plepys” vėl išmuša mane iš ritmo, ir vėl gresia nemiegota naktis. nežinau kodėl užsikabinu, kodėl kreipiu dėmesį, nors jis man nei kaimynas, nei giminė.
galbūt, tai tas organinės neapykantos jausmas kuris turi kursuoti mano galvoje ir kųne. kaip kai kas pasakė, aš negaliu gyventi be problemų.

yra dar vienas klaustukas, kaip išvengti “plepio”, kai esi apribotas mažos pensionato erdvės, kai yra bendrų patalpų kuriose negali prasilenkti ir nereguoti.
kai esu savo ofise viskas kitaip, bet balkone šalta, ir kartais į tas erdves reikia įeiti. ir kartais atrodo kad “plepys” to ir laukia, nors dar bandau su juo kalbėtis normaliai ir įspėti kad jis nelystų ir neerzintų manės…. bet atsimušu kaip į sieną.

nenoriu daryti klaidos (klaidų) kurios būtų man nepalankios nes tikiuosi kada nors iš čia ištrūkti, ištrūkti iš pensionato

 

Tagged , ,

[raudona] man sunku

tarytum sudėliota likimo
jaučiuosi be jos lyg graužtukas
man sunku be savo mažo katinėlio
man sunku be mažosios draugės šalia

mano protas lenktyniauja su jausmas
piešia juodus vaizdus neduoda ramybės
nors viltis neapleidžia norėčiau atiduoti 
viską kas man brangu mažam katinėliui

meldžiuosi laukiu ir vis dar tikiu
kad viskas kas yra mūsų neišskirs
ir vėl delne laikysiu savo katinėlį
ir vėl būsim kartu....
Tagged , , ,

baisu ir neramu

mano galvoje neramu ir baisu, mano draugė ir jos kambariokė izoliuotos nes turėjo kontaktą su sergančia darbuotuoja…. man net sunku pagalvoti apie blogiausią situaciją… bet aš turiu nepasiduoti blogom emocijoom, kaip ji nepasiduoda….. stengsiuosi paskambinti ir ją padrasinti, kad pačiam būtų lengviau…….
tikiuosi viskas bus geriau, ir man ir jai

Tagged ,

tik nenuvilk manęs

kai aš skrisu tolyn savo keliu
kai ieškosiu atsakymo kur tu dingai
kai nebūsi šalia ir šaltas vėjas pūs
tik nenuvilk manęs maldauju sugrįžk

kai nebus vilties vien tik muzika keista
kai viskas tik klajonė prarasta
kai degsiu savo pragare
tik nenuvilk manęs priglausk prie širdiesh

kai viskas grius būsiu piktas ir neramus
kai nenroėsiu kad silpną mane matytum
kai atrodys kad vieną tave palieku
tki nenuvilk manęs pabandyk man atleisti
Tagged ,

LIETUS IR #NEMIEGANAKTIS

vėl nemiegota naktis iki ryto toli
kažkas užkūrč laužą mano galvoje
tik lietus ir vėjas palaiko kompaniją
kai usgįžti į save negali

kankinu save 0 gal kitus
saviems svetimiems žinutes rašau
vėl aidai muzikos keistos
su lietum skamba mano mintyse

uždaryas ir bandantis atrasti ramybę
nepasiduoti ir laukti kas bus toliau
guodžiu save tai gyvenimo neišvengiamybė
vėl nemiegota naktis o iki ryto toli

taip ir skaičiuoju pabėgimus nuo savęs
tylios nakties lietaus ritme

Tagged , ,

aš dėkingas

nors praradau kelio dulkes ant batų, bet esu dėkingas kad galiu nesušlapęs išlaukti lietų.
visgi, aš esu dėkingas kad dabar esu psichiškai stabilus (kartais), ir galiu ramiai laukti kas bus toliau.
esu dėkingas likimui kad jis mane atvedė į Veisiejus kur aš suradau savo paramą, bažnyčią, kambariokus, ir viską ką valkataudamas praradau.
esu dėkingas kad neesu stresinėje situacijoje, kur geriantis tėvas vedė mane iš proto.
esu dėkingas už žmones kurie bando mano charakterio tvirtumą, kurie man parodo koks aš kartais būnu pažeidžiamas ir neramus. kad galėčiau taisyti savo klaidas ir mokintis išgyventi savo asmeninius pragarus.
aš dėkingas už psichologę ir psichiatrą, už medicinos personalą pensionate, už socialinius darbuotuojus ir už jų padėjejas.
aš esu dėkingas už tolimus draugus kurie mane palaiko ir (kartais) bando mane suprasti. dėkingas už sesę, kuri man liko vienintelis žmogus su kuriuo vis dar bendrauju, nors likusi šeimos dalis mane paliko ir pamiršo.

aš esu dėkingas už mamą, kuri mane (mano manymu) nepelnytai nubaudė, bet dabar aš gyvenu geresnėje situacijoje nei jie…. dėkingas tai paslaptingai socialinei darbuotojai, kuri mane atvedė čia.
aš esu dėkingas už lockdown’ą, kuris man atnešė naujų jausmų, patirčių ir kūrybinių įkvėpimų…..

dabar suprantu kad tai kas yra mano „praradimai“ yra mano išsigelbėjimas ir išgelbėjimas, nes dabar nežinau nei kaip nei kas su manimi būtų įvykę…..

ir už viką esu dėkingas, visiems kuriuos mačiau kaip savo skriaudėjus…..
ačiū

Tagged

ant piršų galų

ant prištų galų aš ieškojau rytojaus
užsitęsusi diena virto mažinybe
bandau atrasti kelio atal nėra
viskas tik mano galvoje

užstrięs tarp sienų jauti skausmą
besibaiiantį norą atrasti kelią eiti
bet tai pabaios pradžia
nes viskas tik mano galvoje

bet viskas ką braninau ir saugojau
atsitrnkė į sieną  man nroisi bėgti
bandau atrasti pabaigą pradžioje
nes viskas tik mano galvoje

ant prištų galų aš ieškojau rytojaus
užsitęsusi diena virto mažinybe
bandau atrasti kelio atal nėra
viskas tik mano galvoje
Tagged

gyvenimas keturiese ( po 8 mėnesių)

kada viskas prasidėjo buvo pažadėta pora mėnesių, o dabar jau gyvenu aštuonis.

gal man tai nauja patirtis, ir manau, kad po visko, vistiek jau bus pripratimas prie žmonių ir atpratima nuo vienatvės. bet vistiek vis dar norėčiau gyventi vienas…..

jau nesijaučiu lyg svečias, bet nesijaučiu ir šeimininkas….. bet geriau gyventi keturiese, negu izoliatoriuje…..

Tagged , ,
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos