kaip sunku pažvelgti į save savomis akimis.
šiandien, kai laisvė taip arti, sunku suvokti ką ir kaip tu išgyvenai.
bandai prikelti savo gyvenimą ir prisikelti senai (naujai) realybei. reikės vėl išmokti keliauti, klausytis ir suprasti žmones aplink tave. liko diena iki atgausiu savo laisvę, bet tiesa pasakius, aš per ilgai laukiau, ir nežinau ką su ja daryti
laukti liko nedaug, jeigu neišprotėsiu
apie muziką kurios negirdėjai apie spalvas kurių nematei viskas kelionė aplink pasaulį kurios tu ne keliavai apie juodumas ir nemiegotas naktis apie ribas ir užribius viskas tai tik gyvenimas kurio tu negyvenai apie keliones ir klajones apie pasakotojus ir tylenius viskas tai tik laisvė kurios tu taip lauki
jie man primins, visur ir visada, kas buvo ir kas bus….. bet man su savo šeima ne pakeliui…..
man norisi vėl atsidurti valkatų pasaulyje iš kurio mane įkalino Veisiejuose, man norisi pasiimti visus pinigus, kompiuterį, keletą drabužių ir vėl iškeliauti nieko niekam nesakius.
vėl
vėl
vėl
šiandien visą dieną miegojau, bandžiau rasti pateisinimų tam Flame kurį mama pavarė ant manęs, ir nesuradau. man sunku prisiminti ir aš jaučiuosi pasikeitęs, tai kodėl man reikia priminti praeitį dėl kurios aš gėdijuosi
gėdijuosi
gėdijuosi
kodėl tas asmuo kurį vis dar maniau esant savo “gimdytoja” vis dar mane persekioja, ir ar man užteks jegų tolimesniam gyvenimui. šžinau kad jau seniai turėjo tarp mūsų viskas baigtis, bet aš atidėliodavau……
atidėliodavau
atidėliodavau
atidėliodavau
bet jeigu tu negali nieko gero ar padrasinančio pasakyti, nors mane matei tik porą kartų per visus metus kol aš gyvenau be jūsų…. kaip tu drysti priminti man tai kas buvo, nes tu nežinai kaip yra….
yra
yra
yra
