jie man primins, visur ir visada, kas buvo ir kas bus….. bet man su savo šeima ne pakeliui…..

man norisi vėl atsidurti valkatų pasaulyje iš kurio mane įkalino Veisiejuose, man norisi pasiimti visus pinigus, kompiuterį, keletą drabužių ir vėl iškeliauti nieko niekam nesakius.

vėl

vėl

vėl

šiandien visą dieną miegojau, bandžiau rasti pateisinimų tam Flame kurį mama pavarė ant manęs, ir nesuradau. man sunku prisiminti ir aš jaučiuosi pasikeitęs, tai kodėl man reikia priminti praeitį dėl kurios aš gėdijuosi

gėdijuosi

gėdijuosi

kodėl tas asmuo kurį vis dar maniau esant savo “gimdytoja” vis dar mane persekioja, ir ar man užteks jegų tolimesniam gyvenimui. šžinau kad jau seniai turėjo tarp mūsų viskas baigtis, bet aš atidėliodavau……

atidėliodavau

atidėliodavau

atidėliodavau

bet jeigu tu negali nieko gero ar padrasinančio pasakyti, nors mane matei tik porą kartų per visus metus kol aš gyvenau be jūsų…. kaip tu drysti priminti man tai kas buvo, nes tu nežinai kaip yra….

yra

yra

yra