if you smartest in the room, you are in wrong room
Unknown
Yearly Archives: 2020
pasakyk kas manęs laukia toliau
rytoj ta diena kai daug kas paaiškės, tiesiog reikia nuspręsti kaip ir kur toliau judėti.
susitikti su mama vistiek neišeis, ir tai bus tik pinigų leidimas į vėją, reikia griebti galymybė arba kitos gali ir nebūti. ir šiaip norėtųsi išsivėdinti nuo pensionato
matai, yra daug nežinomūjų kad galėčiau daryti sprendimus čia ir dabar…..
nors prašymas jau parašytas šiam pirmadieniui, nors jis buvo raytas ir šetadieniui, bet tai tik popieriaus gadinimas ir karšti orai, ir finansinės problemos man neduoda ramybės.
pasilikti kažkiek pinigų voke, ir kai viskas bus aišku, pajudėti…. bet vistiek nieko neaišku…..
įspūdžiai iš virtualios kelionės
pirmasis mūsų virtualių kelionių testas, manyčiau praėjo gerai….
ištikro esu laimingas kad galėjau dalyvauti, nors ir virtualioje, bet mano draivas visada buvo gyvas bendravimas
nors buvo mažų techninių nesklandumų, iš mano pusės, bet kitą kartą jau labiau būsiu pasiruošęs
po dviejų valandų pokalbio jaučiausi pavargęs, bet laimingas, kaip visą laiką gyvojoje bibliotekoje…. vienas žmogus, per vieną kartą.
bet pati idėja kilo mūsų projekto kordinatoriai, ir dabar man nereikės karantinuotis ir testuotis ( bent jau iki kito karto).
dėkingas savo padėjėjai, kuri visgi man davė „rankas ir kojas“ kuriu man truputėlį reikėjo, kad galėčiau atsipūsti nuo įtemptų pokalbių.
Švenčionys męs ateinam :-)
labai norėjau prisidėti prie Gyvosios Bibliotekos Švenčionyse…. atsirado viena laisva vieta, kol kas tai tik planas, bet nors virtualiai galėsiu prisidėti prie projekto….
tai tik planas ir testas, rytoj skambins kordinatorė suderinti visas detales ir gal pavyks. ir aš galėsiu virtualiai prisidėti prie ateinančių dalykų.
be to nereikės karantinuotis, ir savaitę praleisti užrakintam, ir negalėti išeiti….
apie kitus dalykus truputį vėliau
piktas ant savęs
kartais atrodo kad viskas yra tik akimirka su kuria negaliu susitvarkyti. bet viskas mano prote ir emocijose susijaukė ir naktis po nakties, diena po dienos mane veda į niekur.
netikiu kad tai kažkoks slaptas planas mane išvesti iš proto, bet kartais man atrodo kad viskas krenta ne į tas dėžutes.
vis dar einu iš proto, dėl to kad einu iš proto, ir vienintelis vaistas yra pabėgimas iš pensionato ar kelionė kažkur toliau nuo jų. aš vėl pradedu bijoti savęs, ir triukas gali nesuveikti.
šiandien jaučiuosi pakankamai gerai…. vėl galiu pasakyti kad po truputį atsigaunu, kiek tas atsigavimas truks viskas priklauso nuo manęs (Gal būt)
UB40 Featuring The United Colours Of Sound – Swing Low
organinė neapykanta ( tada ir dabar)
pirmas kartas kai pradėjau jausti tą jausmą, buvo mano girto tėvo staugimas iš skausmo ir nevilties. tada supratau kad aš turiu bėgti arba aš užmušiu savo tėvą. tai buvo taip stipru kad man buvo sunku valdytis ir valdyti savo situaciją ir jausmus….
tada aš valkatavau po lietuvą ir europą ir kai nelikdavo pinigų aš turėjau grįžti į namus. o ten vėl lakdavo ta pati situaciaj, ir vėl viskas iš naujo….. po to muštynės, kuriu ne visas ir viską atsimenu, psichiatrijos ligoninė. ir vėl viskas iš naujo…..
visas tas jausmas pastaruoju metu vėl atsinaujino…. organinė neapykanta vėl pasireiškė pensionate, vietoje iš kurios norėčiau pabėgti kad nejausti to jausmo vėl.
vėl kabina trys žmonės kurie viską daro atvirkščiai, ir iki mano dvasinio ir emocinio lygio jiems toli (Nesigiriu bet taip jaučiu). „sulaužytas musikantas“, „giedanti kiaulė“ ir „pūkas“, pavadinkim juos taip….. aš negaliu jų išvengti, negaliu apeiti, ir šiaip viskas ką aš bandau atsimuša į kažkokį keistą norą juos perauklėti……
kaistas jausmas ta organinė neapykanta, atrodo kad įveikaiu bet ji vėl kartojasi ir , matyt, kartosis…..
bet apie tai kitą kartą.
laukite tęsinio
ar verta?
šitos sienos spaudžia mane ir neduoda man ramybės, man reikia kažko kas mane išvaduotų iš mano lock down’o kuris vis dar sėdi mano smegenyse……
šiandien kalbėjau su medicinos personalu, ir supratau kad vistiek reikės karantinuotis ir vistiek reikės testuotis, kiek supratau kitaip nebus….
bet man reikia kelionės kad galėęiau viską pamatyti naujomis akimis mintimis ir emocijomis.
nors pasirįžau laukti kada viskas, gal, pasikeis. nes mėnesio pabaigoje projektas kuris man brangus ir savas…..
laukite tęsinio
baimė užmigti, baimė atsikelti ir eiti…..
…. po pergalės ar laisvės jausmo ateina liga ir nusivylimas. aš šiandien taip jaučiuosi, ir tas lockdown’as vis dar sėdi mano smegenyse.
gal tai nuo suleistų šiandien vaistų, ir man visgi riekėtų pagalvoti apie „vaistus nuo vaistų“ ir atsisakyti to savo durno nusistatymo.
bijau užmigti, nes vis skaičiuoju savo pokalbio su I.Ž galimus variantus. visada stegiuosi vadovautis „lauk geriausio, o tikėkis blogiausio“ posakiu, bet dabar bijau. bijau kad reikės karantinuotis, ir viskas mano gyvenime sugrįž į ten iš kur bėgau.
ieškau sprendimo – lėkti, likti ar bėgti…. tiesiog, nežinau, jeigu grėstų karantinas, aš nesutiksiu ir visgi geriau išsireikalaučiau testo.
nežinau, sunku mąstyti blaiviai, bet mano noras atsidurti kelyje ir kelionėje mane veda iš proto. niekad negalvojau, kad taip būsiu viso šito išsiilgęs.
Rock out (įveikiau)
pagaliau įveikaiu save ir ilgajį savaitgalį….
buvo sunku ir kartais galvojau kad viskas su tuo karantinu daroma tyčia. kartais tarodė kad galėčiau susikrauti kuprinę pabėgti ir niekas kurį laiką manęs nerastų.
bet taip neatsiiko, ir aš vis dar laikausi duoto pažado nes aš esu savo žodžio žmous….
įveikiau save ir esu laimingas….. tik ateitis parodys kaip bus toliau. laukti liko dvi dienos,
