žmonės šalia ir kažkur

kai pagalvoji, žmonės brangūs ir erzinantys supa mane. kartais tie brangūs žmonės man per brangūs kad galėčiau juos paleisti, nors kartais ir iš jų jaučiu nesupratimą.
bet yra ir kiti, kurie bando tavo kantrybę ir emocinį stovį kartais juos apeini, kartais užkliūni. dabar mokausi juos apeiti nes vėl patyriau lūžį kurį darbuotojai palaikė mano klaida. nors kaip sakė sesė tai viskas yra hemija, dopamino pliūpsnis kurio, matyt man reikėjo kad vėl pasijausčiau geriau…..

tiek daug

tiek daug liko neišlaukta ir nepasakyta
tiek daug liko kentėta ir nemiegota
nepalik manęs kai skauda ir dega
noriu išlikt bet manęs niekas nelaukia

kelias driekiasi tolyn bet ne mano
likimas kuriuo einu man nepriklauso
tik neliko aplink išmintingų  žmonių
pats skęstu tarp sienų keturiu

nesugrįšiu ten kur mano laikas
o viskas tik sapnas iš kurio nepabusiu
taip pasiilgau blyksnio kelio vingio
ir keistų pakeleivių jame

nemiegota naktis išlauktas rytas slogi diena
veda į beprotybę 
o kas šalia