seniai supratau kad aš kitoks ir mano pasaulis kitoks… bet tik dabar supratau koks jis skirtingas….
beveik 10 metų pensionate, ir vėl viskas sukasi ne ta kryptimi, kai norėčiau viską mesti čia Lietuvoje ir pasileisti į savo kelionę, viso gyvenimo ir dar daugiau

žinau kad po pandemijos visas pasaulis jau nebus toks koks buvo, ir mano pasaulis tampa jau nebe mano.
aš esu Klajūnas, ir man vėl trūksta oro, kai esu izoliuotas, ir nagaliu atsidurti savo kelyje…. kai visas pasaulis eina iš proto, bet aš taip nenoriu…..

gal aš esu kvailas svajotojas, bet vis dar tikiu pasaulio gerumu, vis dar tikiu kad dar ne viskas prarasta ir po košmariškos nakties išauš giedras rytas