tegu prisimena mane kaip klajūną
neramų ieškotoją ramių minčių
pasaulyje laisvam ne laisvam
tarp visko kas svetima ir šalta

tegu mane prisimena kaip žmogų
pasiklydusį tarp nemiegotų naktų
sergantį gyvenimu ant ribos
juodai baltam beviltiškam pasaulyje

tegu prisimena mane kaip mintį
nesugautą spąstais ligos svetimos
vienas žmogus nepaveiks manes 
liko ne daug ir viskas manęs ne pavys

tegul kiti mane prisimena kaip gyvenimą
tikrą nesumeluotą ant ribos
iš juodumos išnerti nematyti kas liks
ir kas benutiktų tiesiog gyventi