šiomis dienomis supratau kaip myliu savo tėvus, supratau kad jo problemos ne turi būti mano problemos ir viskas tai yra jo pasirinkimas.

neseniai sužinojau kad jam išoperavo smegenų auglį, ir aš supratau kad nieko negaliu padaryti ir jis kaukė iš skausmo ir nevilties, žinau kad nors, vėl, esame po raktu, aš galiu tik melstis už jį.

o ir pats jaučiu kad išsipildys, pačios žiauriausios mintys ir nerimai. suprantu, kad viskas tik dar viena „apsaugos“ priemonė, ir vadas-aiškintojas tyli ir nieko nesako….