kai buvau izoliuotas po savo nepavykusios kelionės, pradėjau atrasti save, pradėjau fiksuoti sustingusius momentus ir atpažinti tai kas esu ir kuo esu.
šiandien mąstymo pilna naktis ir viskas kas man tada nutiko turi savo prasmę ir esmę, pasiilgau savo gaujos. nors viskas matyt turėjo taip įvykti.

kartais atrodo kad pasaulis sustojo, o ištikro sustojai tu. savo ieškojimuose ir praradimuose. savo kūryboje ir poilsyje, visame kame. šiandien supratau kad yra tų kuriems rūpiu ir kurie verkia dėl manęs, supratau kad viskas yra nulemta, Dievo, likimo, karmos nežinau ko, bet tu sukiesi kitų žmonių orbitoje.

sukiesi kad suprastum ir atrastum, pyktum ir kentėtum, juoktumiesi ir verktum…..
per izoliaciją aš pasiilgau žmonių ir supratau nors galiu gyventi vienas, ir man tai patinka, mano pasaulis niekada nebus toks koks buvo, jis jau dabar yra kitoks ir aš realiai pagalvoju apie pokyčius arba vėl kitokį gyvenimą