rytoj bręsta ta diena kai spręsis tolimesnis uždarymo klausimas. nors yra truputis vilties, bet viskas gali būti ir atvirkščiai.
nors yra viltis bet ji mažom kreivom kojom, bet ji yra.
dabar suprantu kad viskas yra mano sauumui, bet kai mano liga lipa per stoga, nežinau ar tas saugojimas yra naudingas. nors skaičiau kad dauguma žmonių patiria tą patį ką patiriu aš, bet kaip visą laiką savos bėdos yra arčiau tavęs…..
šiandien laukiu rytojaus…. nežinau kaip išgyventi bet galbūt viskas išeis į gera
galvoju apie savo psichika ir nerimą kurį turiu išgyventi. persikėlimas į dvivietį kambarį yra opcija, bet neįsivaizduoju kaip galėčiau su kitu žmogum sugyventi.
jau per ilgai gyvenau vienas.
šiandien skambinau savo jauniausiai seseriai, norėjau pasitarti dėl šito dalyko. ji man pasakė nesikelti ir kentėti, nes gali būti ir blogiau. bet man jau atsibodo, ir mano psichikos liga vis labiau aštėja ir aštrėja.
nežinau kaip bus toliau. bandysiu su savo psichologe padirbėti prie šito reikalo. matysim kokias išvadas padarysiu.
laukiu rytojaus, bus judesio ir triukšmo…. laukiu kad galėčiau būti naudingas ir padėti sau ir kitiems
