[raudona] man sunku

tarytum sudėliota likimo
jaučiuosi be jos lyg graužtukas
man sunku be savo mažo katinėlio
man sunku be mažosios draugės šalia

mano protas lenktyniauja su jausmas
piešia juodus vaizdus neduoda ramybės
nors viltis neapleidžia norėčiau atiduoti 
viską kas man brangu mažam katinėliui

meldžiuosi laukiu ir vis dar tikiu
kad viskas kas yra mūsų neišskirs
ir vėl delne laikysiu savo katinėlį
ir vėl būsim kartu....

kaip širdis trokšta

kaip širdis trokšta ramybės
bet jaučiu kaip viskas bėga pro mane
gyvenimas svetimas tapo dar svetimesnis
kai aplink slakioja juodumos ligos

kaip širdis trokšta vilties
kai viskas tik uždartos durys
viltis kad bus geriau kažkur toli
tarp šaltų sienų ir svetimų veidų

kaip širdis trokšta meilės
kai mylimas žmogus šalia jau nebaisu
viską išgyvensim ir jau atgyja
ramybė viltis ir meilė