Tag Archives: psichikos sveikata

mano pasaulis kitoks (prisimenu)

by klajunas

kartais atrodo kad aš gyvenu normalų sveiką gyvenimą, bet kartais man primenama kad tai ne tiesa.
man visada primenama kad ir kiek turėčiau galios vis tiek mano gyvenimas kitoks.

praeitos svaitės priepuolis ir dabartinė įtampa, vis dar man primena kad aš esu ligonis, ir kad kiek aš norėčiau, mano pasaulis ligotas ir kitoks.
nežinau kas vyksta bet mano liga artėja į stadiją kai aš jos negalėsiu suvaldyti. mano liga tik progresuoja, kartais , atrodo, kad ir savarankiškame gyvenime, bus baimės ir nerimo kai reikės išmokti viską kontroliuoti ir „nepasileisti laukais“

vedamas pykčio (į niekur)

by klajunas

pastaruoju metu jaučiuosi pavargęs ir piktas. kažkas manyje užkūrė ugnį, ir kad ir kaip norėčiau negaliu jos užgesinti.

kartais atrodo kad vis nepataikau “ į tas duris“ bet emocijos ima viršų, kai sužinojai kad  esi niekam nereikalingas ir visas tavo pasaulis vėl neramiai rieda į juodumas.

taip, žinau, pyktis tuščia emocija, bet keista muzika vis dar lydi mane. viskas atsitrenkia į sieną kai esi pusiau gyvas.

užuovėja ir likimas

by klajunas

kartais man atrodo kad taip lengvai nuo visos šitos nesamonės ne pabėgsiu. šiandien supratau kad klydau dėl kai kurių žmonių kurie mane supa.
likimas , gyventi čia kai viskas atsibodo ir norisi pokyčių ir naujos realybės.

užuovėja, niekad negalėsiu būti savimi kad ir kaip stengčiausi pabėgti nuo sistemos. sarginis šuo visada man trukdys judėti toliau, apgyvendinimo projektai gal ir gerai, bet tai ne judesys.

aš noriu išspręsti reikalus su savo veiksnumu, bet nežinau ar jie suinteresuoti man padėti, bet čia kita kalba, kita istorija.

pabaisos aplink mane

by klajunas

neseniai buvau nuvykęs į klaipėdą ir susitikau su sese, visiškai netyčia paklausiau apie tėvo sveikatą, ir sužinojau kad jam visiškai ne kas….
ir tada sugrįžo sapnai, sapnai apie tai kaip aš mušuosi su juo, ir jaučiu kraują ant rankų kurio ištikro nėra…
man skaudu, kad viskas vėl sugrįžta, aš bijau užmigti, nes vėl jaučiu kad viskas griūna man vėl reikia paramos ir pagalbos kuri man taip brangiai kainavo.

gyvenimas ant ribos

by klajunas

kartais atrodo kad mano gyvenimas niekam nereikalingas, net man pačiam. gyvenu ant labai trappios ribos, nors visi man sako kad viskas priklauso nuo manęs ir aš viską įveiksiu

bet mano pasaulis deega, nežinau kaip viską įveikti, nes kiti žmonės mane varo į beprotybę. kito žmogaus liga priverčia tave ieškoti sveikų žmonių, bet kur juos surasti, čia – pensionate

sunku matyti sergantį žmogų, kuris kadaisia buvo tavo pasaulio dalis, tavo kaimynas ar „kolega“. sunku matyti, kaip kito žmogaus pasaulis byra ir juodumos paiima viršų.

jautiesi kaip šito pasaulio pakeleivis, tave užvaldo svetimi gyvenimai nors visda sau prisiekinėjai kad negyvensi svetimo gyvenimo…. bet svetimas gyvenimas gyvena tave.

žinios iš mano pasaulio

by klajunas

visų pirma, nei vienas mano pagrindinių domenu neveikia. pasikorė ant laidų visas mano kombinatas 🙁

bet šiaip jaučiuosi ramus, kad nors šitas dienoraštis liko, nors refresh reikia dažnai sppaudyti…. mano geriausia naujoena, kad aš pagaliau savo  kambaryje, vienas ir mano „draugas“ darosi ramus….

dabar aš galiu būti savimi ir daryti tai ką aš noriu ir kada noriu…

bandymas

by klajunas

nežinau nei kur nei kada bet viskas trupa mažame mano pasaulyje. sunku suprasti ir atleisti sau, nes aš bandau apgauti save ir pabėgti iš realybės kurioje esu įstrigęs jau kurš laiką.

jaučiuosi apgautas, bandau pabėgrti nuo savęs ir laukiu kada bus geriau, bet geriau nebūna ir nebus. mokausi iš savo klaidų bet klaidų pakankamai daug kad niekas man neatleistų.

bėgu nuo savęs nes noriu pokkyčių bet neriu į nežinomybę, kuri gązdina mane. bet gal ten atrasiu save ir sau.
keista muzika, greitos mintys, pagaliau norisi ramybės ir užtikrintumo

ar tu mane prikelsi

by klajunas

pastaruoju metu jaučiuosi vienišas ir vienas, nors apsuptas žmonių ir garsų bet jaučiu tik tuštumą.

ar tu mane prikelsi kai viskas manyje liepsnos beprotiška ugnimi ir neramiu pabaigos laukimu.
ar tu mane prikelsi kai viskas byrės į šipulius ir nematysiu savęs savyje.
ar tu mane prikelsi kai niekas, jokie žodžiai tavo ištarti neprisibels, kai būsi priešas, kai man atrodys kad pasaulis be spalvų.
ar tu mane prikelsi, kai aš vis dar kaltinsiu save dalykais kuriuos kažkada padariau ar ne padariau, po dešimt metų aš vis dar ieškosiu mamos.
ar tu prikelsi mane kai norėsiu ištirpti kažkieno glėbyje, ir lauksiu kol juodumos vis dar persekios mane…..

ar tu būsi šalia kai man bus tiek sunku kai aš norėsiu nusižudyti…. ar tu prikelsi mane

keistas pasaulis ( noras pabėgti)

by klajunas

mano pasaulis šiuo metu pilnas keistų minčių irkeistų norų.
aš vėl pradėjau bijoti savęs ir savo veiksmų kitų žmonių atžvilgiu. dabar jaučiu kaip juodumos vėl užlieja mane, ir jau kuris laikas nieko su tuo padaryti ne galiu.
įpatingai mane sužlugdė tie keturi mėnesiai izolaicijos, kai niekas nieko negalėjo padaryti, ir tai užsitesė jau kurį laiką. tame laike pasidariau piktas ir norintis naikinti save ir kitus. supratau kad man laikas gultis į ligoninę, nors jeigu išgyvensiu šitas dienas tai gyvensiu toliau…
bandau sustyguoti save, savo pasaulį, mintis ir emocijas. bandau atrasti tą žiežirbą kuri vestų mane gyvenimo keliu. todėl ir sėdžiu prie tvenkinio ir bandau surasti visa tai ko man trūksta – ramybės, noro sveikai gyventi ir sugyventi su savo aplinka.