prisimenat, kai pasakojo istoriją apie „sulūžūsį muzikantą“… šiandienn supraatau kad mums ne pakeliui kartu, ir kartais ieškodmas priešų kur jų nėra, jis mane veda į juodumas…
šiandien supratau kad męs esame skirtingi žmonės, ir jeigu aš sakau, tai męs ištikrūjų tokie esame.

kai pagalvoji, tu esi pastoviai įsitempęs ir lauki smūgio iš savo „priešų“, todėl, manau, jis negali užmigti ir jam reikia tablečių. o gal jis taip įsijautė į savo vaidmenį kad negali būti kitoks. arba aš bandau pakeisti nepakeičiamus dalykus….

matai, aš žinau kad su juo man ne pakeliui, ir tada stengsiuosi su juo kuo mažiau bendrauti, nors nemėgstu taip elgtis. bet jis vis labiau ir labiau mane veikia….

suprantu kad, gal tai yra jo liga, bet kodėl tai turi įtakoti mane…..