jaučiu kad niekad nesibaigs juodumos mano gyvenime, kad ir kiek kovočiau su savim ar savo liga, vistiek pralaimėsiu.
aš būsiu vienas iš tų kurie visą savo gyvenimą praleis apsuptas ir įtrauktas į juodai baltą pasaulį, pasaulį kuriame tik mintys apie savižudybę ir tuščios svajonės apie geresnį gyvenimą.
man norisi užmigti ir atsibusti kkai viskas bus baigta – karantinas, stogo važiavimas, kava ar arbata ir vidskas kas yra ne mano.
mano gyvenimas sunkūs žingsniai pasaulyje kurio nevaldau… kartais geriau nemiegota naktis, negu neramus miegas…. nerimas tarsi vaiduokliai persekioja mane ir kartais atrodo kad tai niekad nesibaigs. mano pasaulis byra ir krenta iš rankų. tai mano sunkūs žingsniai…..
mano kelias yra sunkūs žingsniai, negaliu priprasti prie visos aplinkos…… svetimi veidai ir šalti žvilgsniai, kova už gyvybę tai ne mano
gyvenimas ir vienatvė kelyje kuris niekur neveda, tai mano sunkūs žingsniai….
