jau liko dvi dienos iki mano gimtadienio, bet jaučiu kaip vėl neriu į juodumas…..
viskas atrodo taip toli ir nerealu kai negaliu pamatyti savo draugų akis į akš
šita visa istorija verčia mane nerimauti ir jaustis ne kuo ir ne kaip….. viskas ką aš darau, klaida po klaidos ir bandymai išgyventi juodumas mane bloškia tolyn.
žinau kad jie rūpinasi manim ir neša atsakomybę, bet aš irgi esu žmogus ir jeigu viskas gerai būtų su manim manęs namuose nebūtų.
liko dvi dienos iki mano šventės, nenoriu liūdėti bet ir džiaugtis nėra kuo……