viskas baigta, aš atsigaunu nuo savo blogio, kurį pats ir susikūriau….
dabar jaučiuosi reikalingas, kitiems žmonėms, čia ir dabar. gelbėdamas kitus gelbsčiu save. ir dabar jaučiuosi įgavęs gyvybės.
ir tikiu kad kai man bus blogai, iš tų kuiems padedu, padės man, kai man bus sunku.
aš bijau ligoninės, nors siuntimas gautas, aš bijau nežinomybės kuri manęs laukia. bijau „užstrigti“ vėl be nieko ir niekam.
paskutiniu metu vos laikausi kad nepanaudočiau smurto prieš kai kuriuos personažus kurie tarytum bando mano kantrybę. kelios dienos atgal aš turėjau pokalbį su budinčia sesele apie savo sveikatą ir savanorišką gydymasi.
bet yra ir kita pusė viso šito reikalo, įsipareigojimas organizacijai kuris man yra svarbus, ir aš jausčiausi blogai neįvykdęs to ką pažadėjau.
bet aš jau kelios dienos jaučiuosi prastai ir nežinau kas yra svarbiau, ar mano sveikata, ar darbas…..
medikė buvo teisi, kol galiu rinktis ir važiuosti savo noru turiu tai daryti, nors tai bus ir minusas mano socialinėj byloje bet galėsiu ir turėsiu argumentus kad važiavau pats savo noru ir niekas man nedavė „rezo“ ir neišvežė į ligoninę prievarta.
galvoju, ar aš galėčiau išlaikyti iki kito penkatdienio, ar neišsiveržtų vulkanas ir tiksinti bomba nesprogtų.
