noriu būti kažkam reikalingas,nes tada jaučiuosi stabilesnis ir ramesnis.
matai, mano ligai reikia prie kažko prisiršti kad jausčiausi kažkam riekalins. nors dabar vis labiau ir labiau jaučiuosi pažeidžiamas nes nėra tikslo, tikslo dėl kažko, nes kartais net pats sau jautiesi nereikalingas. o tada gali nutikti bet kas.

taip ir šiandien mano kuratorė pensionate padėjo man ir vistiek man nepaaiškėjo kodėl ji mato manyje daug daugiau nei pats savyje galiu įžiūrėti.

kartais man atrodo kad kai kurie žmonės specialiai veda mane prie ribos, nors žinau kad aš pats būsiu kaltas jei ją peržiangsiu. „dainuojanti kiaulė“ „pūkas“ ir „plepys“, vėl atsireanda personažų kuriuos norėčiau sumušti, bet riba labai trapi….. ir ne jie būtų kalti, bet aš ir viskas vėl nueitų į niekur.

aš traukiu kvailus žmones aplink save, nors mano gyvenimas ten buvo kitoks. ten buvo žmonės su kuriais norėjau ir galėjau bendrauti pagal savo protą ir supratimą. aš noriu pabėgti iš pensionato nes nematau prasmės nei žmonių su kuriais bendrayti, nes viskas veda į pyktį, muštynes ir kitus nesusipratimus.