keista muzika pakeliui į niekur

viskas sukasi greitai ir nesustojamai…. kartais atrodo kad tu ne ten kur turėtum būti, ne ten kur tavo likimas ir kelias.

keistas jausmas kad kažkas tau pavydi kad esi toks koks esi, vėl sukelia keistos muzikos efektą.

keistas jausmas kad jie nori manim atsikratyti, kad aš sukeliu duagiausiai problemų ir nesamonių, ir vėl aš pakeliui į niekur… ir tas „niekur“ veda mane į degantį juodumų pasaulį….

jeigu tai tiesa, jie mane grąžins į „urvą“, ir aš turėsiu įrodyti sau ir kitiems kad galiu savarankiškai gyventi ir vertas savarankiško gyvenimo namų. norėčiau grįžti ten kur viskas prasidėjo, į tą vietą kurioje vėl galėčiau priklausyti sau….

žinau, kad kartais esu našta jiems ir sau. žinau, kad mano juodai baltas pasaulis šiandien labiau juodas nei baltas, ir aš neišlaikau savo gyvenimo tempo…. žinau kad esu tas kuris „atvaro“, ir visą laiką toks būsiu. kaista muzika pakeliui į niekur visada ir visą laiką bus su manimi…..

gero gyvenimo pažadas

pažadas gero gyvenimo užrakintas už vartų
nežinau kaip sustoti ir nematyti
viskas kas liko tik kvailiai ir plepiai
norisi užmigti ir atsibusti kai viskas baigsis

noriu vėl patirti kelią dulkes ant batų
nes viskas kas liko jaučiu ne mano
laisvė šalia ir kažkur toli
beldžiasi tolyn pažadas gero gyvenimo

nežinau kada viskas baigsis net sunku kvėpuoti
nors tikiesi dienos bėga taip lėtai
o keista muzika ir noras bėgti
nes viskas sapnas tolimas slogus

remiksas

vėl sunkiai remiksuoju savo gyvenimą
laisvės atvirukas iš tolimo krašto
skamba tolyn remiksai muzikos keistos
nemiegotom naktim lyg ryto

nakties valandos atneša keistą pasaulį
pravertas akis į pilnaties šokį
keistos muzikos pertraukos mintyse
vėl priprasti kentėti tylėti neskęsti

vėl tyloje remiksuoju savo gyvenimą 
tylomis kartoju greitai viskas baigsis
bet netikiu savimi ir bemiegė naktis
lekia tolyn per kelio dulkėto blyksnius

klausausi

aš klausausi muzikos keistos o ausyse tik vienas klausimas, kada baigsis mano sapnas
muzika keista nepalieka manęs, nes aš pats vis dar ieškau atsakymo, ar verta gyventi o gal pasiduoti, ir nelaukti kad kas tave išgelbės. nors 30 minučių ar kas nors ateis ir prikels mane iš liūdesio ir nevilties.

aš vis dar skęstu tose pačiose savigailos ir nerimų liūnuose, ir man sunku vėl ir vėl ištraukinėti save iš viso šito šlamšto…. kartais viskas kas man liko tik laukimas kada mirsiu, nes atrodo kad niekam neesu reikalingas netgi sau…… ir vėl keista muszika užvaldo mane, nes jau pavargau kai į mane žiūrima kaip į protingą žmogų ir aš neturiu teisės suklysti….

nors klaidos ir pyktis persiakioja mane nuo pirmos dienos, ir mane ima pyktis kai aš, kaip protingas žmogus, turiu kontruoliouti savo ligą, o kiti gali daryti ką nori ir kaip nori. nors aš žinau kad neesu super herojus, bet kartais norėtūsi kad visi neigiami personažai išnyktų…. ir kartais atrodo kad ta organinė neapykanta kai kuriems žmonėms, kai vos išgirst „spiegiančios kiaulės“ balsą visas kūnas įsitempia ir jau negeros mintys sukasi galvoje. ir visas tavo gerumas, ir protingumas išlekia pro kaminą.

man reikia ramybės nes dėl kai kurių personažų elgiasio vėl einu per ploną ledą vėl…. ir jaučiu kad tai per ką aš einu tai dykuma kurios aš niekam nepvydėčiau ir nepavydžiu….. nežinau kas tai mano liga, ar aš pats stumiu save, nes negaliu pamiršti vakar dienos fizinio skausmo ir savęs kaltinimo….. o kas „spiegiančiai kiauliai“ jai viskas nuėjo ir praėjo….. ir labiausiai skaudėjo man…..

išsiraūiau ir pasidarė lengviau….. tegu durniai rėkia, o protingi išmoksta tylėti…. beje ačiū sese

aušros metas (04.22 am)

keistas jausmas tarp  nakties ir ryto
kai viskas tik pabaigos pradžia
ir nemiegota naktis virsta mažu stebuklu

atsigauni tame kas esi 
laukimas ir muzika keista aplink tave 
čia viskas prasideda ir baigiasi
kaip po kalėjimo ateina laisvės jausmas

keistas jausmas tarp nakties ir ryto
kur nėra nei tavęa nei manęs 
tik aušra ir visas gyvenimas
tinkle apgaubtam ryto pradžios

muzika keista

kai skamba muzika keista
senas pasaulis neduoda ramybės
o naujas kažkur toli
protas ir mintys bėga tolyn

nerimas vėl aplanko mane
vienas esu vienas liksiu
mirtis parodys kas teisus
meilė nuskaidrins pavargusią sielą

kai skamba muzika keista
prasideda nemigo pilna naktis
mintys bitės bėga tolyn
ir rytas greitai neišaušta