mano laisvė už kampo ir vis daugiau ir daugiau klausimų man užduoda ką aš su ja veiksiu….
ištikro, nežinau ir nekuriu konkrečių planų apie laisvę, tiesiog tegu tai būna jazzas…. nes viskas gali pasikeisti mano šalyje.
kartais taip būna, kai planuoji ir dedi viltis gaunasi atvirkščiai….
pagaliau įveikaiu save ir ilgajį savaitgalį….
buvo sunku ir kartais galvojau kad viskas su tuo karantinu daroma tyčia. kartais tarodė kad galėčiau susikrauti kuprinę pabėgti ir niekas kurį laiką manęs nerastų.
bet taip neatsiiko, ir aš vis dar laikausi duoto pažado nes aš esu savo žodžio žmous….
įveikiau save ir esu laimingas….. tik ateitis parodys kaip bus toliau. laukti liko dvi dienos,
O tiksliau, beveik trys dienos. Ir kai pagalvoji viskas tik sapnas kuriame tavo likimas ir viltys priklausė tik nuo tavęs. Mitinis plaktukas smogė gerokai per mano psichiką ir emocijas ir tarytum viskas pasirodė lyg per veidrodį.
Per karantiną aš daug ko išmokau, tiek apie save, tiek apie kitus. Gyvenimas keturiese atnešė daug iššūkiū, bet kartu ir patirties ir noro prisitaikyti prie kitų žmonių.
Nors mano vidinis klajūnas ir kentėjo, bet aš išmokau prašyti pagalbos ir supratimo….. nors visi buvo savo problemų kiautuose. Kartais atrodė kad niekad nesibaigs visa šita istorija, ir mitinis plaktukas trankys tave per galvą vis labiau ir labiau.
Mano pirma kelionė bus aplink mano miestelį kuriame gyvenu….. o po to prasidės socialiniai projektai kelionės ir kiti gyvenimo malonumai kurie buvo anksčiau……. Laukiu nesulaukiu koks likimas laukia manęs pasibaigus karantinui……
