vėl atrodo kad įstrigau svetimoje realybėje.
aš jaučiu kad pasiklydau ir praradau savo gyvenimus kurie dabar tik kompiuterio ekrane ir senuose, šaltuose žmonių veiduose

skauda, vėl jaučiu kad mano kūnas byra, ir aš pats vos laikausi pažadų kuriuos daviau sau ir kitiems

aš pavargau valgyti tą patį maistą, matyti tuos pačius žmones, matyti tą pačią aplinką….. man riekia kažko kas mane išvaduotų iš šito letargo miego.
bet pagaliau nusprendžiau pats save valdyti ir prižiūrėti savo jausmus ir emocijas, nes aš manau kad viskas priklauso nuo manęs ir mano gyvenimo kalvystės. nuo šiandien aš b9siu tas kuris padės kitiems ir nežiūrės savęs.
gal pagaliau ateis ta diena kai aš būsiu ramus ir galėsiu ištesėti tuos pažadus.