šiandien aš nusprendžiau atiduoti save į kito žmogaus rankas. šiandien aš ir mano draugė nusprendėme pabandyti gyventi kartu. aš bijau dėl savo sutrikimo, kad ji gali nukentėti, nes niekada nenorėjau kad ji mane matytų mano blogiausiomis akimirkomis
ji mano mažasis daktariukas, nes kai ji šalia aš jaučiuosi laimingas ramus ir kažkam reikalingas
aš rizikuoju – būti atviram ir pažeidžiamam, bti savo gerosia ir blogose būsenose…..
bet ne aš pasirinkau o ji mane pasirinko, jaučiuosi už ją atskaingas… nesupraskite klaidingai, myliu aš savo mažajį katinėlį ir kuo toliau tuo labiau man reikia jos buvimo šalia.

dėl buvimo kartu man asmeniškai riekės pasitempti, ir fizine ir dvasine ir emocine prasme. man reikės išmokti daug naujų dalykų. bet nežinau ar užteks tam jegų ir noro, nors pabandyti verta……