niekada, įpatingai dabar, nesijaučiau būdamas kažko bendro dalimi, o labiau jaučiuosi kaip problema.
mano pasaulis ir mano draugai, yra ten kur šiuo metu negaliu būti, mano bendrumas yra su sveikais žmonėmis ir jų pasauliu. o kas čia?
jaučiu kad niekas neriša manęs su šituo pasauliu, ir norisi su kažkuo juo pasidalinti…. nes kartais atviri žmonės leidžia supratsi jų pasaulius, tai yra mano bendrystė….
aš susikursiu sau laisvę kurios niekas iš manęs neatims
aš susikursiu sau gyvenimą kurio niekas neįtakos ir nevaldys išskyrus mane.
būsiu geriausias koks esu, neprašysiu pagalbos jeigu galiu apeiti ir įveikti savo problemas.
aš susikursiu savo aplinką, kurioje galėsiu būti savimi ir kurios niekas iš manęs neatims.
aš susikursiu sistemą kaip įveikti izoliaciją, ir niekas jos iš manęs neatims. lauksiu kiek reikės, negalvosiu apie pabėgimą iš pensionato ar kitokias kvailystes
aš sakysiu ką galvoju, ir niekas to iš manęs neatims…..
