šiandien iškeliauju į sostinė. jaučiuosi neramus nes nežinau kiek viskas truks ir ar galėsiu susitikti su keliais man brangiais žmonėmis.
jau pasiruošęs ir pasipuošęs…. laukiu kas bus toliau.
nerimas ir pasiklydęs laikas
kartais man atrodo kad esu įšalės šitam laike ir kad sapnas nesibaigs. kartais atrodo kad viskas kas yra ir bus (o gal buvo) mano praeitis ir ateitis kažkur toli.
bandau gyventi savo gyvenimą, bet nerimas vėl ir vėl puola mane. kartais būna sunku būti vienoje vietoje ar veikti savo mėgstamus dalykus
šizofrenia ir nerimas mirtina kombinacija kuri man neduoda ramybės, ir žinau kad visą savo likusį gyvenimą būsiu priklausomas nuo vaistų. kartais atrodo kad mano juodai baltas pasaulis niekad nepasikeis.
matai, yra dvi mano ligos pusės, intelektas ir liga. intelektas gali būti aukštas bet liga atsiima savo. matydami mano intelektą žmonės nepamato mano ligos…. bet apie tai kitą kartą.
dalykas kuris nepadeda
žinau kaip sunku pakeisti kitų žmonių nuomonę ir nusistatymus. kartais atrodo kad tikėdamas emocijomis niekur nenueisi…. kartais atrodo kad pasaulis niekad nepasikeis.
bet keitiesi tu.
visada norėjau keisti kitus, savo mamą, girtuoklį tėvą, ar savo kaimyną bet niekad nenorėjau keisti save. bet pasaulis moko kietai keisdamas gyvenimą….
dabar žinau – reikia keisti savo požiūrį.
kartais reikia nekreipti dėmesio, kartais reikia patylėti, kartais reikia nukreipti žvilgsnį.
niekad nepadės išdidumas ir savęs aukštinimas.
niekad nepakeisi pasaulio pirmiausia nepakeitės savęs
[quote] Albert Camus
Don’t walk in front of me… I may not follow
Don’t walk behind me… I may not lead
Walk beside me… just be my friend”
―
šį rytą
nerandu sau vietos šį rytą kai viskas prasideda aš sustoju mintimis tolyn klajoju kol kelias atsivers eiti tolyn nerandu sau vietos šį rytą muzika keista aplink mane ir viskas taip paprastai neramu ir apkurtę dievai jau negirdi manęs nerandu sau vietos šį rytą tiek daug norisi pasakyt bet minrys toli juodai baltoje erdvėje vietos nėra tau man ir jiems kitiems
kur
kur veda mano klajūno dalia kokį vardą sau pasirinksiu ar dar laukia kažkas manęs kai iš savęs sugrįšiu tyliai lietus barbena į palangę pavargusiai sielai ieškant ramybės tylos ir vilties begaliniam triukšmę kai viskas tik muzika keista nieko daugiau nelieka tik tolyn bėgančios mintys o aš užstrigau tik juodai baltas pasaulis ir kvaila viltis man liko kelyje šitam
be pavadinimo
apgautas laikas kiek man jo liko šitam gyvenime aš pasiklydau kelyje kuriam niekas nelaukia pilna svetimų veidų auksiniam narve man atsibodo sapnuoti svetimą gyvenimą kai savojo niekad neturėjau kelionių prisiminimai bėgimas nuo savęs viskas kas liko man čia ir dabar atrodo gyvenu gerai bet sau nepavydžiu iš praeities man liko tik griuvėsiai o viskas rūke rutinos plaukia tolyn pro mane
gyvenimas
klausimai tie patys o atsakymų nėra noriu viską baigti bet kelias šaukia mane neramios dienos ir naktys čia nėra vilties tik apgaulė tolimi keliai ir šauksmas gimtinės svetimi ir savi seniai prarasti čia tik keli draugai šalia ar man verta laukti kol nurimsiu o mintis greita popieriaus lape ir gyvenimas mėnulio šviesoje
kažkaip čia gaunasi
nežinau kaip apibūdinti tą nuotaiką kurioje dabar esu. tiesiog jaučiu kad teks atidėti kelionę į sostinę.
nors pažadėjau, bet liga atsiima savo. peršalau ir vėl užpuolė nerimai. tarytum visas mano gyvenimo etapas užstrigo.
krečia drebulys, nors temperatūros nėra, ir viskas lekia tolyn pasiutusiu greičiu…..
keista erdvė
keista erdvė tarp saulės ir mėnulio mano ir tavo besisukantys pasauliai jie moko kad viskas baigta o tu tiki kad tai pradžia keista erdvė tarp saulės ir mėnulio vienišam klajūnui pamestas kelias ir žvakė viena tolimam lange ar degs ji kai aš būsiu toli savas pasaulis verkia ir raudoja aš dar negsiniu klajūnų laužo ir tegul jis degs toje keistoja erdvė tarp saulės ir menulio
