kada viskas prasidėjo buvo pažadėta pora mėnesių, o dabar jau gyvenu aštuonis.
gal man tai nauja patirtis, ir manau, kad po visko, vistiek jau bus pripratimas prie žmonių ir atpratima nuo vienatvės. bet vistiek vis dar norėčiau gyventi vienas…..
jau nesijaučiu lyg svečias, bet nesijaučiu ir šeimininkas….. bet geriau gyventi keturiese, negu izoliatoriuje…..
ką tik kalbėjau su savo draugu iš Vilniaus, bet jaučiu lengvą šoką kad mistinis plaktukas buvo įvestas taip greitai……
mūsų ekzistavimo plotas dar labiau suma-ėjo, nes netekome savo vidinio kiemelio, kuriame pastoliai ir uždarytos durys.
viskas kas man buvo svarbu – judėjimo laisvė, klajonės po miestelį ir apylinkes, staiga viskas po mistiniu plaktuku.
ir nežinai kada kada viskas baigsis, net patys darbuotojai nežino….. bet žinodamas save, manau kad galiu neatlaikyti ir padaryti kažką sau arba kitiems, tikiuosi kad to nereikės…..
taškas A – buvo kitoks, tu beveik žinojai kada viskas baigsis, šitas taškas A, man atrodo kad bus be pradžios ir pabaigos………….. nežinau ar atlaikysiu, bet privalau įrodyti sau ir kitiems kad neesu psichas, ir toliau bet kokiomis aplinkybėmis galiu išgyventi……
vėl atrodo kad įstrigau svetimoje realybėje.
aš jaučiu kad pasiklydau ir praradau savo gyvenimus kurie dabar tik kompiuterio ekrane ir senuose, šaltuose žmonių veiduose
skauda, vėl jaučiu kad mano kūnas byra, ir aš pats vos laikausi pažadų kuriuos daviau sau ir kitiems
aš pavargau valgyti tą patį maistą, matyti tuos pačius žmones, matyti tą pačią aplinką….. man riekia kažko kas mane išvaduotų iš šito letargo miego.
bet pagaliau nusprendžiau pats save valdyti ir prižiūrėti savo jausmus ir emocijas, nes aš manau kad viskas priklauso nuo manęs ir mano gyvenimo kalvystės. nuo šiandien aš b9siu tas kuris padės kitiems ir nežiūrės savęs.
gal pagaliau ateis ta diena kai aš būsiu ramus ir galėsiu ištesėti tuos pažadus.
aš gyvenu dvigubame pasaulyje, tarp gyvenimo pensionate ir savo praeities.
Mano gyvenimas pensionate – ne visada būna taip kaip aš noriu ir galiu. Gyvenimas čia yra labiau praradimas negu atradimas…. Mano bendravimas apsiriboja su keliaias žmonėmis su kuriais po prievarta tapau kambarioku. Bet ir tai man savotiška patirtis, ir pripratima.
Mano praeitis – darbai ir emocijos buvo pasaulis kuriame galėjau gyventi ir bendrauti su kuo noriu kada noriu ir su kuo noriu. Man patikdavo pasislėpti mieste, mieste kuriame viskas buvo mano ir man.
Pasiilgau savo praeities, o ateitis – jaučiu nekokia ir nekas…. Bet tavo ateitis ir praeitis, gyvenimas ir išgyvenimas priklauso nuo tavęs pačio, kiek ir kaip tu pats suvaldysi ir atrasi save dabartyje
štai ir atėjo spalis, ir aš tikiuosi kad jis atneš naują gyvenimo etapą.
dar yra daug nežinomybės ir gandų, dėl lockdown ir panašiai, ir mane apima baimė ir nerimas. o kas jei viskas atsitiks taip kaip aš bijau, ir aš vėl prarasiu laisvę judėti…. nežinau, ar kas mane sulaikys taip kaip sulaikė pirmą lockdown’ą……
žinau kad turiu ir privalau išgyventi, tiek fiziškai tiek dvasiškai, tiesiog, visomis prasmėmis. žinau kad bus (ir yra) išbandymų ir provokacijų, bet aš noriu priskirti save protingiems kurie tyli, bet nevisada tai išeina…. ir organinė neapykanta ima viršų…..
tegu būna kaip nori Dievas, bet ne aš. ir tikiuosi kad šis mėnuo bus geresnis nei visi praėją metai…..
aš klausausi muzikos keistos o ausyse tik vienas klausimas, kada baigsis mano sapnas
muzika keista nepalieka manęs, nes aš pats vis dar ieškau atsakymo, ar verta gyventi o gal pasiduoti, ir nelaukti kad kas tave išgelbės. nors 30 minučių ar kas nors ateis ir prikels mane iš liūdesio ir nevilties.
aš vis dar skęstu tose pačiose savigailos ir nerimų liūnuose, ir man sunku vėl ir vėl ištraukinėti save iš viso šito šlamšto…. kartais viskas kas man liko tik laukimas kada mirsiu, nes atrodo kad niekam neesu reikalingas netgi sau…… ir vėl keista muszika užvaldo mane, nes jau pavargau kai į mane žiūrima kaip į protingą žmogų ir aš neturiu teisės suklysti….
nors klaidos ir pyktis persiakioja mane nuo pirmos dienos, ir mane ima pyktis kai aš, kaip protingas žmogus, turiu kontruoliouti savo ligą, o kiti gali daryti ką nori ir kaip nori. nors aš žinau kad neesu super herojus, bet kartais norėtūsi kad visi neigiami personažai išnyktų…. ir kartais atrodo kad ta organinė neapykanta kai kuriems žmonėms, kai vos išgirst „spiegiančios kiaulės“ balsą visas kūnas įsitempia ir jau negeros mintys sukasi galvoje. ir visas tavo gerumas, ir protingumas išlekia pro kaminą.
man reikia ramybės nes dėl kai kurių personažų elgiasio vėl einu per ploną ledą vėl…. ir jaučiu kad tai per ką aš einu tai dykuma kurios aš niekam nepvydėčiau ir nepavydžiu….. nežinau kas tai mano liga, ar aš pats stumiu save, nes negaliu pamiršti vakar dienos fizinio skausmo ir savęs kaltinimo….. o kas „spiegiančiai kiauliai“ jai viskas nuėjo ir praėjo….. ir labiausiai skaudėjo man…..
išsiraūiau ir pasidarė lengviau….. tegu durniai rėkia, o protingi išmoksta tylėti…. beje ačiū sese
Biblijos atsakymas:
Dievas pasirodė kūne, pasiteisino Dvasia, parodė save angelams, skelbė tautoms, tikėjimu priėmė pasaulį, buvo išaukštintas šlovėje. (1 Timotiejui 3:16)
Tai tikrasis Dievas ir amžinasis gyvenimas (1 Jono 5:20).
„Štai Mergelė įsčiose priims ir pagimdys Sūnų, ir jie vadins Jo vardą Imanueliu, kuris reiškia: Dievas su mumis“. (Šventoji Mato evangelija 1:23)
Visus apėmė baimė ir jie šlovino Dievą, sakydami: tarp mūsų iškilo didis pranašas, ir Dievas aplankė savo tautą. Ši Jo nuomonė pasklido po Judėją ir visą jo apylinkes. (Luko 7: 16–17)
Nes mums gimė kūdikis – mums buvo duotas Sūnus; ant jo pečių, ir jie vadins Jo vardą: Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinybės Tėvas, Taikos Kunigaikštis. (Izaijo 9: 6)
Bet žodis, kurį girdi, yra ne mano, o Tėvo, kuris mane siuntė. (Šventoji Jono evangelija 14:24)
Kas mane mato, mato ir tą, kuris mane siuntė. (Šventoji Jono evangelija 12:45)
kas mane priima, priima tą, kuris mane siuntė … (Šventoji Mato evangelija 10:40)
Ką daryti?
Jie jam paklausė: “Ką turėtume daryti, kad darytume Dievo darbus?
Jėzus jiems atsakė: “Tai yra Dievo darbas, kad jūs tikėtumėte Juo, kurį Jis siuntė. (Šventoji Jono evangelija 6: 28,29)
Tikrai, tikrai, sakau jums: tas, kuris girdi Mano žodį ir tiki Juo, kuris mane siuntė, turi amžinąjį gyvenimą ir neatlieka teismo, bet perėjo iš mirties į gyvenimą. (Šventoji Jono evangelija 5:24)
ir, juos išvedęs, tarė: mano lordai! ką turėčiau daryti, kad būčiau išgelbėtas? Bet jie sakė: „Tikėk Viešpačiu Jėzumi Kristumi, ir tu ir visi tavo namai bus išgelbėti. (Šventųjų apaštalų darbai 16: 30,31)
Tada Jėzus tarė Jį tikėjusiems žydams: jei pasiliksi mano žodyje, tai tikrai esi mano mokinys ir žinosi tiesą, ir tiesa tave išlaisvins. (Jono 8: 31-32)
Jis jiems atsakė: „Mano mama ir mano broliai yra tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jį daro. (Luko 8:21)
Tai, ką išmokote, ką gavote, girdėjote ir matėte manyje, darykite tai, ir ramybės Dievas bus su jumis (Filipiečiams 4: 9).
Bet jis atsakė kalbėjusiam: “Kas yra mano mama? o kas yra mano broliai? Ranka rodydamas į savo mokinius, Jis tarė: Štai mano motina ir mano broliai; nes kas vykdys mano Dangaus Tėvo valią, tas pats yra mano brolis, sesuo ir motina. (Mato 12: 48–50)
Bet mane siuntusio Tėvo valia yra tai, ką Jis man davė, nieko nesunaikinti, bet viską prikelti paskutinę dieną.
Tai yra Jo, kuris mane siuntė, valia, kad kiekvienas, kuris mato Sūnų ir Juo tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą; ir aš jį pakelsiu paskutinę dieną. (Šventoji Jono evangelija 6: 39,40)
Žinokite, visi Izraelio namai, kad Dievas padarė Jėzų, kurį nukryžiavote, Viešpačiu ir Kristumi.
Tai išgirdę, jie buvo sujaudinti ir tarė Petrui bei kitiems apaštalams: ką turėtume daryti, broliai?
Petras jiems tarė: atgailaukite ir tegul visi krikštijami Jėzaus Kristaus vardu už nuodėmių atleidimą; ir gausite Šventosios Dvasios dovaną.
Nes pažadas priklauso jums, jūsų vaikams ir visiems toli esantiems, kad ir ką pašauktų Viešpats, mūsų Dievas.
Ir daugeliu kitų žodžių jis paliudijo ir paragino sakydamas: Išgelbėk save nuo šios iškrypusios kartos. (Šventųjų apaštalų darbai 2: 36–40)
Petro pamokslas:
Petras pravėrė burną ir tarė: Aš tikrai žinau, kad Dievas yra nešališkas,
bet kiekvienoje tautoje jam patinka tai, kas jo bijo ir veikia teisumą.
Jis pasiuntė žodį Izraelio vaikams, skelbdamas taiką per Jėzų Kristų; Tai visų Viešpats.
Jūs žinote, kas nutiko visoje Judėjoje, pradedant Galilėja, po Jono skelbto krikšto:
kaip Dievas patepė Jėzų iš Nazareto Šventąja Dvasia ir jėga, ir jis darė gera ir gydė visus, kuriuos engė velnias, nes Dievas buvo su Juo.
Mes esame liudininkai viso to, ką Jis padarė Judo žemėje ir Jeruzalėje ir kad pagaliau jie nužudė Jį pakabindami ant medžio.
Šis Dievas atsikėlė trečią dieną ir privertė Jį pasirodyti
ne visiems žmonėms, o Dievo išrinktiems liudytojams mums, kurie valgėme ir gėrėme kartu su Juo po Jo prisikėlimo iš numirusių.
Jis liepė mums pamokslauti žmonėms ir paliudyti, kad Jis yra Dievo nulemtų gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas.
Visi pranašai liudija Jam, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, gaus Jo vardu nuodėmių atleidimą.
Taigi atgailauk ir atsiversk, kad tavo nuodėmės būtų pašalintos,
tegul džiaugsmo laikai ateina iš Viešpaties akivaizdos ir tegul jis siunčia Jėzų Kristų, skirtą jums … (Šventųjų apaštalų darbai 3: 19,20)
Kas toliau?
Ir ši karalystės evangelija bus skelbiama visame pasaulyje kaip liudijimas visoms tautoms; ir tada ateis pabaiga. (Šventoji Mato evangelija 24:14)
Kas tiki ir yra pakrikštytas, bus išgelbėtas; bet kas netiki, bus pasmerktas. (Šventoji Morkaus evangelija 16:16)
Antrasis Jėzaus Kristaus atėjimas ir teisiųjų bei neteisiųjų prisikėlimas:
Jie tarė: “Galilėjos vyrai! kodėl stovite ir žiūrite į dangų? Šis Jėzus, pakilęs iš jūsų į dangų, ateis taip pat, kaip jūs matėte Jį kylantį į dangų. (Šventųjų apaštalų darbai 1:11)
Prieš ateinant didingai ir šlovingai Viešpaties dienai, saulė pavirs tamsa, o mėnulis – krauju. (Joelis 2:31, Šventųjų apaštalų darbai 2:20)
tada danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas; ir tada liūdės visos žemės gentys
negaliu gyventi be problemų, kartais atrodo kad kiti personažai bando tavo kantrybę, bet ar tikrai
kikck yra tame kad kartais man reikia ant kažko išsilieti, nes kartais negaliu usvaldyti savo emocijų srauto.
kartais atrodo kad aš degu savo emocijomis, kartais atrodo kad net vaistai nepadės.
man reikia vėl pradėti darbą su savimi išmokti apeiti, nutylėti, sugerti ir išspjauti. man reikia vėl susikurti planą kaip ir kad viskas būtų mano naudai.
pagaliau paprašiau daktaro kad padidntų man vaistų miegui dozę, ir paprašaiau kad nuimtų pietums skirtą raminamą vaistą. nenoriu dėl kažkokio vargšo žmogelio gadintis sau gyvenimo ir gultis į ligoninę….
žiūrėsim kaip bus toliau, man daug ko reikia išmokti dirbant su savimi. gal degtukas nesuliepsnos visiškai.
paskutiniu metu vos laikausi kad nepanaudočiau smurto prieš kai kuriuos personažus kurie tarytum bando mano kantrybę. kelios dienos atgal aš turėjau pokalbį su budinčia sesele apie savo sveikatą ir savanorišką gydymasi.
bet yra ir kita pusė viso šito reikalo, įsipareigojimas organizacijai kuris man yra svarbus, ir aš jausčiausi blogai neįvykdęs to ką pažadėjau.
bet aš jau kelios dienos jaučiuosi prastai ir nežinau kas yra svarbiau, ar mano sveikata, ar darbas…..
medikė buvo teisi, kol galiu rinktis ir važiuosti savo noru turiu tai daryti, nors tai bus ir minusas mano socialinėj byloje bet galėsiu ir turėsiu argumentus kad važiavau pats savo noru ir niekas man nedavė „rezo“ ir neišvežė į ligoninę prievarta.
galvoju, ar aš galėčiau išlaikyti iki kito penkatdienio, ar neišsiveržtų vulkanas ir tiksinti bomba nesprogtų.
mano pasaulyje atsirado vienas personažas kuris varo mane iš proto. pavadinkime jį „plepiu“, kuris gyvena pensionate vos tris mėnesius ir įvedinėja savo taisykles ir kalba nesustodamas.
mano požiūris š gyvenimą – atrasti kiekviename personaže žmogaus kibirkštį, bet su juo tai kalbėjimas į sieną. kartais atrodo kad jis specialiai nori patikrinti koks aš durnas esu.
o jeigu jį pajudinsiu, būsiu išvežtas į Kibirkštis su policija ir kitais „rezais“.
šiandien su sesute J. kažkaip išėjo pokalbis apie mano sveikatą ir gydimasi Novo Vileiske. sutinku kad man reikia pagalbos ir gydymo, galbūt, net vaistų keitimo. suprantu kad vėl ateina nervų metas, kai man reikia laikyti save už ausų, arba laukia „rezai“ Kibirkštyse…..
bet turiu įsipareigojimus, kurių neatlikęs jausčiausi nemaloniai, ir man reikia iki kito penktadienio išsilaikyti (sulaikyti) savo ligos bangą….. aš žinau kad galiu, o po to kas bus tas bus….
