pastaruoju metu jaučiuosi keistai ir neramiai. toks jausmas kad mano liga vėl žaidžia su manimi.
viskas kolkas gerai ir su kaimynu, ir viskas pakankamai gerai su draugais ir aplinka. bet viskas ritasi į juodumas.
bet jaučiuosi kartais blogiau kartais geriau, bet gyvenu ir jaučiu
laukite tęsinio
pagaliau gera jaustis kažko didelio ir svarbaus dalimi…. šį savaitgalį buvau Gyvojoje Bibliotekoje kuri vyko knygų mugės metu…. šeštadienis buvo haoso ir nerimo pilna diena nes po kiek laiko dalyvavau projekte…..
pirmą dieną turėjau tris skaitytojus, bet ne iš tos knygos kurios tikėjausi, bet skaitytojai buvo atviri mano patirčiai ir jausmams…. antrą dieną daugiau bendravome visnas su kitu. ir labiau ilsėjomęs negu kalbėjom su skaityojais.
buvo gera pamatyti savo seną draugę Ingą, kuri rūpinosi manimi kaip vyresnioji sesė…… ji padovanojo man trispalvę juostelę ir buvo mano šviesa visas dvi dienas.
ir negaliu skūstis ir kordinatorės dėmesiu ir pagalba, ji visą laiką manęs klausė ar aš gerai jaučiuosi ar viskas tvarkoje. nes praeitą savaitę man vos nebuvo priepuolio. aš ištikrūjų jaučiausi saugus ir pakankamai ramus
šiandien jaučiu kad noriu miego ir negaliu normaliai išsimiegoti, vakarykštis pasivaikščiojimas po naktinį miestą ir mano liga davė savo….
bet jaučiuosi laimingas ir pavargęs, gyvas ir atsigavęs….0
pagaliau jaučiuosi gerai, tikrai gerai. išsimiegojau ir esu pasiruošęs naujiems iššūkiams….
savaitgalio planai irgi aiškūs, Vilnius – Gyvoji Biblioteka – knygų mugė.
su nekantrumu laukiu savaitgalio, susitikimo su naujais žmonėm, networking, ir pamatyti senus draugus
paskutiniu metu man buvo sunku užmigti, jaučiuosi pavargęs ir neramus. tenka kovoti su juodumom, jaučiu kad artėja priepuolis ir aš vėl turėčiau gultis į ligoninė.
bet matyt šito nereikės.
šiandien pasikonsultavau su daktaru ir jis pakeitė man vaistus, nes senieji neveikė.
bijau nes nežinau kaip jie veikia ir koks jų šalutinis poveikis, nors daktaras sakė kad viskas bus tvarkoje….
nenoriu nuvilti žmonių iš Gyvosios Bibliotekos, bet trečiadienį bus viskas aišku ir del vaistų ir dėl renginio
šiandien laukiu rytojaus…. nežinau kaip išgyventi bet galbūt viskas išeis į gera
galvoju apie savo psichika ir nerimą kurį turiu išgyventi. persikėlimas į dvivietį kambarį yra opcija, bet neįsivaizduoju kaip galėčiau su kitu žmogum sugyventi.
jau per ilgai gyvenau vienas.
šiandien skambinau savo jauniausiai seseriai, norėjau pasitarti dėl šito dalyko. ji man pasakė nesikelti ir kentėti, nes gali būti ir blogiau. bet man jau atsibodo, ir mano psichikos liga vis labiau aštėja ir aštrėja.
nežinau kaip bus toliau. bandysiu su savo psichologe padirbėti prie šito reikalo. matysim kokias išvadas padarysiu.
laukiu rytojaus, bus judesio ir triukšmo…. laukiu kad galėčiau būti naudingas ir padėti sau ir kitiems
mano gyvenimas sunkūs žingsniai pasaulyje kurio nevaldau… kartais geriau nemiegota naktis, negu neramus miegas…. nerimas tarsi vaiduokliai persekioja mane ir kartais atrodo kad tai niekad nesibaigs. mano pasaulis byra ir krenta iš rankų. tai mano sunkūs žingsniai…..
mano kelias yra sunkūs žingsniai, negaliu priprasti prie visos aplinkos…… svetimi veidai ir šalti žvilgsniai, kova už gyvybę tai ne mano
gyvenimas ir vienatvė kelyje kuris niekur neveda, tai mano sunkūs žingsniai….
mąstau apie savo kūrybą ir darbus kurie man prie širdies….
galbūt aptingau bet viskas sustojo, pastaruoju metu jaučiu kaip prarandu tą jausmą kuris man padeda kurti
kartais parašau po 2-3 eilėraščius, katais nieko… o ką kalbėti apie atvirukus, jų jau seniai nedariau.
toks tas kūrėjo gyvenimas, bet taip kartais įvyksta, arba tu jį arba jis tave.
šiandien buvau Vilniuje, tai buvo geriausia mano diena. nežinau kodėl bet man patinka šis miestas.
bet teko grįžti į pensionatą…. sunku po miesto triukšmo grįžti į ušalusią tylą.
tyla čia kitokia, net skamba ausyse kitaip….
čia mano du pasauliai, miestas ir kaimas, tyla ir triukšmas, judesys ir stovėjimas.
kartais man atrodo kad esu įšalės šitam laike ir kad sapnas nesibaigs. kartais atrodo kad viskas kas yra ir bus (o gal buvo) mano praeitis ir ateitis kažkur toli.
bandau gyventi savo gyvenimą, bet nerimas vėl ir vėl puola mane. kartais būna sunku būti vienoje vietoje ar veikti savo mėgstamus dalykus
šizofrenia ir nerimas mirtina kombinacija kuri man neduoda ramybės, ir žinau kad visą savo likusį gyvenimą būsiu priklausomas nuo vaistų. kartais atrodo kad mano juodai baltas pasaulis niekad nepasikeis.
matai, yra dvi mano ligos pusės, intelektas ir liga. intelektas gali būti aukštas bet liga atsiima savo. matydami mano intelektą žmonės nepamato mano ligos…. bet apie tai kitą kartą.
žinau kaip sunku pakeisti kitų žmonių nuomonę ir nusistatymus. kartais atrodo kad tikėdamas emocijomis niekur nenueisi…. kartais atrodo kad pasaulis niekad nepasikeis.
bet keitiesi tu.
visada norėjau keisti kitus, savo mamą, girtuoklį tėvą, ar savo kaimyną bet niekad nenorėjau keisti save. bet pasaulis moko kietai keisdamas gyvenimą….
dabar žinau – reikia keisti savo požiūrį.
kartais reikia nekreipti dėmesio, kartais reikia patylėti, kartais reikia nukreipti žvilgsnį.
niekad nepadės išdidumas ir savęs aukštinimas.
niekad nepakeisi pasaulio pirmiausia nepakeitės savęs
