šiandien manęs laukia ilga naktis, bet pagaliau surinkau visą save į vieną vietą….. paaliau visi mano darbai pabaigti.
taip pat sutvarkiau domenus kurie neveikė ar buvo man nereikalingi, dbar viskas savo vietuose, ir tiek kiek reikia (arba naudojama)…
prašome susipažinti: b1yxnis.cf/
šiandien supratau kad viskas jau nebus taip kaip buvo. šiandien supratau kad mano kelias bus ne toks koks buvo.
kodėl man norisi padaryti kažką kvailo, ir sugriiauti pasitikėjimą savimi (Vėl)? kodėl visas mano pasaulis vos gyvas, o aš per jį vos šlaiužiu?
jau niekad nebus taip kaip buvo, niekad nesijausiu saugiai ir ramiai….. nes lockdown’o patirtis mane moko vėl ir vėl būti vienam.
kodėl? aš jaučiu kad juodumos vis dar šalia, grandinė jau tęsiasi per ilgai…. beveik 3 priepuoliai per nepilnas 2 davaites. kiek prisimenu save, niekad man taip blogai nebuvo.
žinau, kad viskas atrodo mano rankose, bet dabartinė izoliacija varo mane iš proto, kaip ir visą pasaulį…. jau lieka iki isterijos baiminimosi etapas…..
kodėl? nežinau, gal visos šitos istorijos kažkam reikia, bet apie tai gal kitą kartą.
DAINA: Brimful of Asha (Original) – Cornershop
yesterday was crash again, and I don’t know how and what I should do next…..
I feel like my emotions and psyche burn again, after strokes a couple of weeks ago I need to change my surroundings or somehow change my attitude toward people and situation that I’m right now
right now, I consider a ward option or maybe if it is possible waith till the end and back to the road again.
jau liko dvi dienos iki mano gimtadienio, bet jaučiu kaip vėl neriu į juodumas…..
viskas atrodo taip toli ir nerealu kai negaliu pamatyti savo draugų akis į akš
šita visa istorija verčia mane nerimauti ir jaustis ne kuo ir ne kaip….. viskas ką aš darau, klaida po klaidos ir bandymai išgyventi juodumas mane bloškia tolyn.
žinau kad jie rūpinasi manim ir neša atsakomybę, bet aš irgi esu žmogus ir jeigu viskas gerai būtų su manim manęs namuose nebūtų.
liko dvi dienos iki mano šventės, nenoriu liūdėti bet ir džiaugtis nėra kuo……
tai yra pati įsimintiniausia savaitė mano gyvenime.
visų pirma mano draugas ir dabar laikinas kambariokas padarė tai ko aš nesitikėjau ir meldžiausi ilgą laiką – pradėjo vaikščioti…..
džiaugiuosi savo draugu, nes jis man padarė pačią geriausią gimtadienio dovaną netgi to pats nesuprrasdamas.
kitą savaitę, ketvirtadienį, mano gimtadienis – yra planas padaryti virtualų vakarėlį kuriame dalyvaus keli mano draugai kuriuos išgirsti ir pamatyti labai noriu…..
mokausi kaip naudotis ZOOM’u, ir man patinka atrasti naujus dalykus, ir išmokti naujų skill’ų.
čia mano ofisiukas, kuris atsirado kambario balkone…… pro langus matyti sienos ir langai, bet tai mano susikurtas pasaulis
jaučiu kad niekad nesibaigs juodumos mano gyvenime, kad ir kiek kovočiau su savim ar savo liga, vistiek pralaimėsiu.
aš būsiu vienas iš tų kurie visą savo gyvenimą praleis apsuptas ir įtrauktas į juodai baltą pasaulį, pasaulį kuriame tik mintys apie savižudybę ir tuščios svajonės apie geresnį gyvenimą.
man norisi užmigti ir atsibusti kkai viskas bus baigta – karantinas, stogo važiavimas, kava ar arbata ir vidskas kas yra ne mano.
išaušta rytas kurio laukiu
gyvenime šitam viskas kas liko
nauja diena viską parodys
kiek man liko noro būti savimi
vis dar jaučiu kaip bėga laikas
upėm likimo kiek man visko liko
klausimai be atsakymų juodumos arti
dar čia ar ten toli ar kažkur
išaušta rytas kurio laukiu
laikas įšales o aš kartu
likęs tik tušinukas ir popieriaus lapas
šį rytą geriausi draugai
rašau laišką iš pasaulio krašto
kas kelio vingis užstrigęs karantine
ir nesimato gyvenimo prošvaistės
viskas kas liko nerimaas ir depresija
rašau laišką iš svetimų namų
uždarytas klajūnas gyvenimas keturiese
ir nesimato kad durys atsivers
vis tolyn kelio vingis ir juodumos vis arčiau
rašau laišką nuo išsvajoto kelio vingio
kuriame nebus nelaisvės tik kelio dulkės
ir atrasti žmonių likimai tylūs garsūs
ir toks gyvenimas kurio laukiu\
kažkur už lietaus lašų pasislėpęs
gyvenimas liūdnas ir kalėdos
niekaip negaliu priprasti kai lieku vienas
lieku vienas pasiklydęs lietaus lašuose
ir nėrs artimų ir brangių žmonių šalia
tik liūdesio šventės nerimas už lango
ir kelionės po juodai baltą pasaulį
